Nėra nieko vientisiau už sudaužytą širdį

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kartkartėmis patenku į jūsų grupės bei jos narių asmeninių būsenų aptarimus ir nustembu – kokie jūs dar neištaisyti, žemi, kaip grupė dar nepanaši į grupę, joje nėra draugystės, kur jūsų pažanga?
Atsakymas: Dėkoju už klausimą, galbūt iš jo suprasite ir savo būseną. Kuo aukščiau pakyla žmogus, tuo blogesnį ir silpnesnį jis mato save ir savo grupę.
Nes jiems šviečia Or makif (supanti Šviesa) ir jie mato save aukštesnių pakopų atžvilgiu.
O kai jie kalba apie save, tai klausytojui iš šalies atrodo, jog jis su jais yra tame pačiame lygyje, ir netgi aukščiau, nes nemato savyje tokių problemų, juk save vertina tik to lygio, kuriame yra, atžvilgiu.
Apie tai pasakyta, kad „tiesiais Kūrėjo keliais gali eiti tiktai teisuoliai“ – tie, kurie po to, kai jiems atsiveria visos blogybės juose, pateisina Kūrėją, atveriantį jiems tokias būsenas – juk „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“.
Pažiūrėkite, pavyzdžiui, kaip Izraelio tauta Toroje – savo dvasiniame kelyje – nusideda kiekviename žingsnyje! Taip pat skaitykite „Liepsnojantys erškėčiai Kocke“ ir kt.
O pašaliečiams atrodo, kad jie geresni už tuos, kurie visiškai atsiduoda dvasinei raidai. Todėl, kad jie neturi trijų linijų, negali, nepaisydami sveikos nuovokos, žengti virš savęs.
Pasakyta: „Toros nuomonė priešinga miesčionių nuomonei“ (daat Tora afucha mi daat baal habaitim). Jų neteisingas (žemiškas, egoistinis) mūsų būsenų supratimas atitolina juos nuo mūsų. Ir taip geriau mums visiems.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Šuolis nuo stogo“ su Kūrėjo parašiutu“

„Siena ar durys į naują pasaulį“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.