Amžina sąjunga

Dvasinis darbas

Yra tokia sąvoka – „sąjungos sudarymas“. Tai būna tada, kai šalys pasirašo įsipareigojimą ateityje išlaikyti gerus santykius tuo atveju, jeigu santykiai pablogėtų, atsirastų problemų ar nesusipratimų, įsipliekstų neapykanta ar tarpusavio supratimą pakeistų nesupratimas.
Net jeigu mano būsena būtų tokia, kad man bus akivaizdu, jog kita pusė tapo mano priešu, aš vis tiek su ja elgčiausi taip, kaip numato sutartis, kurią su juo kažkada pasirašėme – kaip su draugu. Čia slypi sąjungos jėga.
Kada galima sudaryti tokią sąjungą? Jeigu esame artimi, panašūs savo savybėmis, tada sudarome sąjungą. Dabar ji mums nereikalinga, juk tarp mūsų yra tarpusavio supratimas, netgi meilė!
Tačiau mes pasirašome šią sutartį tam atvejui, jei pajusčiau priešpriešą, neapykantą – tuomet aš įsipareigoju jėga išlaikyti tokius pat santykius.
Kitaip tariant, aš galiu „nupulti“ – matyti tave ir save kaip nekenčiančius vienas kito, tačiau vis tiek privalau su tavimi palaikyti tokius pačius santykius kaip ir anksčiau. Žinau, kad viskas priklauso nuo manęs, o visa tikrovė, esanti ne manyje, yra vieninga ir tobula.
Iš to ir kyla pati sąjungos samprata – aš remiuosi tuo, kad visi pokyčiai: tiek geri, tiek blogi, vyksta tik manyje.
Viskas priklauso nuo mano požiūrio: „Kiekvienas smerkia pagal savus trūkumus“.
Todėl pasirašydamas tokią sąjungą, nuteikiu ir nukreipiu save į tai, kad pasaulis geras ir tobulas, o visi pokyčiai vyksta tik manyje. Tokiu pagrindu sudaroma dvasinė sąjunga ir ji gyvuoja amžinai!
Tokią sąjungą sudarė mūsų Protėviai (praeities kabalistai), ištaisę savo dalį bendroje sieloje – ir tai vadinama „Tėvų nuopelnu“.
Šituo nuopelnu galime pasinaudoti, jeigu prisijungsime prie jų ir grįšime į tarp jų egzistuojančios sąjungos būseną.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Ką mums suteikia meilė artimui?“

„Kur gauti jėgų, kurių neturiu?“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.