Aukštesnioji pakopa neklysta

Dvasinis darbas

Visą savo dvasinį kelią turime eiti tikėjimu aukščiau žinojimo, juk pajaučiame dvasinį pasaulį, įeiname į Kūrėjo sritį, norime pritraukti Jo jėgas.
Būtent tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo, kada einu ne užmerktomis akimis, o su davimo jėga, kai remiuosi ne savo protu ir jausmais, o aukštesniąja pakopa.
Tačiau einu su ja priimdamas aukštesniosios pakopos protą ir pojūčius, išaukštinu juos savųjų atžvilgiu, lyg būtų atsvara maniesiems.
Kitaip tariant, įgyju naujas savybes, aukštesnes, logiškas. Tik jos man neatrodo logiškos.
Tas pats vyksta su mumis dabar. Visada susiduriame su ta pačia problema: turiu elgtis su savo draugais ir su visu pasauliu pagal principą „pamilk artimą kaip save patį“.
Aš turiu juos mylėti, susijungti su jais, kažką daryti su savimi? Ar tai įmanoma? Man nepatinka tai, aš nepajėgiu to padaryti.
Štai čia reikia priimti šią sąlygą, šį dėsnį tikėjimu aukščiau žinojimo, nuspręsti, kad aš tai atliksiu.
Juk galiu išpildyti šią sąlygą veikdamas, netgi be jokio noro, kaip pasakyta: „Padarysime ir išgirsime!”
Todėl, kaip pasakyta Toroje, pražydo Mozės lazda. Visa tai įvyksta su aukštesnės jėgos palaiminimu, kai priimamas aukštesnės pakopos protas, o tai reiškia, kai yra sekama Kūrėjo įkandin.
Juk Kūrėjas – tai aukštesnė pakopa, o ne kažkas tolima. Taip mažas vaikas mokosi iš vyresniojo: jis išsižiojęs tiesiog gaudo visus jo žodžius, visus judesius, visus pavyzdžius. Kad ir ką jam parodysi, jis priims viską. Tokiu būdu jis vystosi.
Tą patį su didžiule jėga turime padaryti prieš savo prigimtį – įpareigoti save mokytis iš aukštesnės pakopos.
Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo. Ta pati jėga, kurią įgyju iš aukštesnės pakopos, suteikia man pojūčius, protą, daugybę žinių ir informacijos.
Tai tik vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo, nes savo dabartinėje būsenoje aš turiu eiti prieš jį. Aišku, kad taip ir yra.
Juk aukštesnėje pakopoje noras mėgautis yra didesnis ir jis didesnis ketinime duoti.
Be abejo, aukštesnė pakopa yra priešinga man, ji man niekada neatrodo logiška.
Aukštesnioji pakopa žemesniajai visada atrodys keista, paini, besielgianti neteisingai, nes aukštesnė pakopa yra priešinga, nesuprantama man, ir todėl aš įsitikinęs, kad ji neteisi.
Tik iš patirties matome, kad aukštesnysis neklysta. Net jeigu jo elgesys atrodo keistas ir nelogiškas, tu paprasčiausiai nesupranti jo išskaičiavimų. Bet visame kelyje jis neklysta.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Šuolis nuo stogo“ su Kūrėjo parašiutu“

„Mokomės keistis!“

„Kaip pakilti ant aukštesnės pakopos“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.