Tikėti – reiškia jausti

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas: Kas yra tikėjimas dar neperėjus machsomo?
Atsakymas: Kol žmogus neperėjo machsomo ir neįėjo į dvasinį pasaulį, jis neturi tikėjimo. Tikėjimas kabaloje suvokiamas visai ne taip, kaip priimta įprastiniame gyvenime. Visi apibrėžimai kabaloje priklauso visiškai kitam lygmeniui.
Tikėjimas – tai Kūrėjo jautimas. Jeigu Jį jaučiu – Juo tikiu. Pažiūrėkite, kaip tai skiriasi nuo to, ką galvojau anksčiau. Įprastiniame gyvenime priimta, kad tikėjimas – kai nieko nematau, tačiau tikiu, jog tai tarsi egzistuoja mano akivaizdoje.
Kabala sako, kad tai ne tikėjimas, o fantazijos. Ji remiasi tik realiu vidiniu pojūčiu: kiek jaučiu Kūrėją, tiek jėgų gaunu dirbti prieš savo ego. Viena jėga prieš kitą – teigiama prieš neigiamą. Tai ir reiškia turėti „tikėjimo aukščiau žinojimo“ jėgą, kuri aukščiau egoizmo ir pojūčių jame.
Aš virš viso to pakylu, nes jau galiu naudotis aukštesnės pakopos pojūčiais ir protu. Tačiau jeigu jų neturiu, tai kuo remdamasis dirbsiu? Remsiuos kažkieno pasakojimais?
Tai nėra tikėjimas. Tai tiesiog žaidimas, kurį žmonės žaidžia šiame pasaulyje neturėdami kitos išeities, siekdami kaip nors nusiraminti. Todėl tikėjimui būtinas atskleidimas! Kabalos mokslas – tai Kūrėjo atskleidimas kūriniams ir tai vadinama tikėjimu.


Iš 2010 m. birželio mėn. 11 d. pamokos pagal knygą „Šamati“.

Daugiau šia tema skaitykite:

“Kaip augama dvasiniame pasaulyje”

“Keiti ketinimą – keiti likimą”

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.