„Stimuliatorius“ – tai dvasinis dalykas

Dvasinis darbas

„Stimuliatorius“ – tai dvasinis dalykas. Juk stimuliatorius reiškia, kad mes tarpusavyje kažką formuojame, norėdami sukurti mūsų bendrą dvasinę būseną, kuri egzistuoja ne mumyse, yra tarsi išorinis mūsų tarpusavio ryšio taškas, su kuriuo visada galiu susijungti, būti nuolatos su juo susijęs, visąlaik į jį dėti ką tik galiu ir gauti iš jo dvasinę jėgą, gyvenimą.
Todėl stimuliatorius – tai dvasinė savybė, tarytum Bina. Būtent taip turime į jį žiūrėti. Ir todėl šią virtualią erdvę privalome paversti savo vidine, dvasine erdve.
Turime „sumesti“ į jį visus savo siekius, visas viltis ir lūkesčius. Jūs nežinote, kas yra grupė, nežinote, kur laidavimas? Ten! Viską meskite tenai, į tą „pašto dėžutę“.
Jeigu visas mūsų pastangas, mūsų dvasinius siekius visi drauge dėsime į šią vieningą erdvę ir tik iš jos gausime dvasinį gyvenimą, – būtent šito ir reikia.
Ši erdvė – virtuali iš išorės, o iš vidaus – joje sukoncentruoti visi mūsų norai, siekiai, ketinimai. Ir todėl ši erdvė dvasinė, joje atsiskleidžia Kūrėjas.
Juk patys kuriame Kūrėją, mūsų išorėje Jo nėra. Visa tai nepaprastai rimta. Atėjo laikas imtis rimto praktinio darbo.
Klausimo esmė tokia: ar žmogus laiko šį „stimuliatorių“ svarbiausiu savo gyvenime – kaip ir dvasinį tikslą, ir ar nori gauti įkvėpimą būtent iš jo, o ne iš kur nors kitur.
Tada šis įkvėpimas bus dvasinis, juk žmogui įspūdį daro mūsų susijungimas, o jis įsikūnija ten, šiame stimuliatoriuje.
Galiausiai jame turime matyti objektą, kuriuo bendrai rūpinamės, bei gyvenimo šaltinį visiems.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Dvasinis stimuliatorius – žingsnis į ateities visuomenę

Nepražiopsokite progos!

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.