Laisvė – tiktai aukščiau noro

Valios laisvė

Klausimas: Kodėl man šiame pasaulyje duota laisvės iliuzija?
Atsakymas: Mums patiems atrodo, kad esame laisvi, tačiau taip yra tik tada, kai nemąstome apie tai, kai tapatiname save su gyvūniškuoju kūnu.
Jei nors truputį pakiltume virš jo, pamatytume, kad mūsų kūnas visiškai paklūsta jį valdantiems dėsniams ir procesams, kuriuos jis išgyvena.
Man atrodo, jog pats sprendžiu, kada gulti miegoti, kada eiti į darbą. Bet kas tai sprendžia iš tikrųjų?
Man duotos tam tikros aplinkybės ir vidinės savybės, o mūsų noras mėgautis veikia lyg variklis, dirbantis pagal paprastą formulę: maksimumas pasitenkinimo, skiriant minimumą pastangų – maksimaliai išlošti, minimaliai už tai sumokant.
Tokį skaičiavimą atliekame kiekvieną savo gyvenimo akimirką – bet kokiame pjūvyje, bet kuria kryptimi, bet kurioje vietoje, kiekvieno dalyko atžvilgiu.
Taip veikia mūsų prigimtis, atsižvelgdama į daugybę sąlygų: kiek aš pavargęs, kokia mano sveikata, kaip tai pavojinga ir kiek iš to gausiu pasitenkinimo ir t.t. Taigi, kol esame savo ego viduje, jokios laisvės nėra.
Turime suprasti, kad laisvas pasirinkimas įmanomas, tik jei aš pats valdau savo norą, jei esu aukščiau už jį.
Kol esu savo egoistinėje prigimtyje, visada būsiu paklusni marionetė, visiškai valdoma savo egoizmo.
Jei noriu paimti valdžią į savo rankas – valdyti norą turiu aš pats, pakilęs aukščiau jo.
Vadinasi, laisvė įmanoma tik virš noro. Lieka klausimas: kaip, kokiomis priemonėmis pakilti virš savo prigimties?

Iš 2010 m. lapkričio 26 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tapk savo gyvenimo prodiuseriu

Kas mes – laisvi žmonės ar kūrinijos sraigteliai?

Ko nežino nė viena būrėja

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.