Kam laukti smūgių?

Dvasinis darbas, Grupė

Jeigu per blogį tu pasieki tai, ko taip aistringai troškai, tai dėkoji už blogį taip pat, kaip ir už gėrį. Žinoma, tai ne Šviesos kelias, bet tokia yra tikrovė. O mes turime judėti tiktai dėl Šviesos, kaip yra pasakyta: „Tavo šviesoje pamatysim šviesą“.
Kodėl gi man nepajausti blogio dar iki to, kol jis ateis? Kodėl gi nebėgti anksčiau nei gausi smūgį? Juk tai įmanoma!
Jeigu aš įsijungiu į grupę, tai iš savo draugų išmokstu atpažinti blogį. Ne Šviesa, kuri ateina iš aukščiau, atskleidžia man šį blogį, o aš pats jį atrandu/įsisąmoninu. Bandydamas susivienyti su jais, aš matau, kaip aš to nesugebu, jaučiu savo niekingumą, bet kartu iš jų gaunu tikslo svarbą, šaukiuosi Kūrėjo pagalbos, ir taip aš stumiuosi pirmyn. Gavęs Supančią mane Šviesą, aš vėl kreipiuosi į grupę, vėl jaučiu atstūmimą ir vėl kreipiuosi į Kūrėją. Iš Jo ateina Grąžinanti į šaltinį Šviesa. Kūrėjas traukia mane prie Savęs, laiko. Aš pradedu daugiau jausti, suprasti, pasiekti, ir taip judu į priekį. O paskui viskas vėl pasikartoja. Tai nenutrūkstamas, nepertraukiamas veiksmas, kuris turi vykti begalybę kartų! Ir tu turi jame būti visą laiką! Tarp kitko, ir tavo kreipimasis į Kūrėją, ir kreipimasis į grupę, ir Supančios Šviesos gavimas vyksta automatiškai – viena paskui kitą. Tu tiktai „spaudi pedalą“, kad judėtum teisinga kryptimi, o kaip ten veikia visos tos „šešiukės variklyje“, tavęs nedomina.
Tai kam gi laukti smūgių?

Iš 2010 m. gruodžio 3 d. pamokos pagal Rabašo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės kančios – saldžios

Daugiaserijinis filmas „Mano gyvenimas”

Kaip išvengti kančių?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.