Veržtis pirmyn net nuo lengvo pliaukštelėjimo

Dvasinis darbas

Klausimas: Kodėl teigiami pokyčiai negali įvykti be kančių?
Atsakymas: Kančia – tai bet koks jausmas, išmušantis mane iš dabartinės būsenos.
Tarkim, aš jaučiu visišką komfortą. Kadangi  mano materija, mano esmė –  noras mėgautis, tuo metu, kai visi mano troškimai patenkinti, aš neturiu jokios galimybės judėti pirmyn. Tik kokio nors trūkumo jausmas stumia mane į prisipildymo šaltinį. Noriu gerti – ieškau butelio. Noriu miegoti – einu prie lovos. Ir taip toliau. Jei neturiu troškimų, nėra ir judėjimo, nėra vystymosi.
Kokias turiu patirti kančias, kad judėčiau į priekį?
Protingam ir energingam žmogui pakanka  labai mažos kančios ir jis jau ieško išeities, siekdamas išspręsti problemą. O tinginys, nors ir kentės, vis tiek sunkiai pajudės iš vietos. Kvailiai kenčia smūgius, bet nesupranta, iš kur jie ir kodėl. Jie sėdi ir verkia, o pajudėti iš vietos negali.
Kančios taip pat būna skirtingos. Pavyzdžiui, nepatogi poza verčia mane atsisėsti kitaip – ir tai irgi kančia.
„Kančia“ – tai visiško ir absoliutaus komforto stoka. Jei niekas  žmoguje nesukels šių kančių, t.y. papildomų tuščių norų, jis niekur ir nejudės, nesivystys.
Aukštesnioji jėga sukūrė mus visiškai priešingus sau, kad mes patys palaipsniui panorėtume tapti lygūs Jai. O tai neįmanoma, kol nepajusime savyje kažkokios priešpriešos šiai jėgai. Mes visą laiką judame tik Kūrėjo, tik šios jėgos atžvilgiu. Ką mes gyvenime bedarytume, ką bepajaustume, galiausiai jaučiame tik savo priešingybę ar panašumą į Jį.
Jei tik suvoksime tai ir nuolat stengsimės būti tam jautrūs, mažais žingsneliais nuolat eisime pirmyn – jausdami įkvėpimą ir malonios kelionės jausmą. Tereikia suvokti: viską manyje pažadina Kūrėjas. Kiekvieną minutę, nuolatos, ką aš savyje nepajusčiau, viską turiu sieti su Juo. Ir tai nuolat stums mane prie Jo!
Galiausiai visas mano gyvenimas taps judėjimu į amžinybę, tobulą tikslą, vienybę, kuri realiai egzistuoja.
Gal mes ir kvailiai, ir tinginiai – mes juk tyčia tokie sukurti. Kiekvienas iš mūsų verda savose problemose, tyčia Kūrėjo sukurtomis, kad mes kartu jas spręstume.
Jei sukuriame aplink save teisingą visuomenę, aplinką, kuri mus visus palaiko, kiekvieną sekundę galime jaustis tik šiek tiek nekomfortiškai, ir to pakaks, kad nuolat judėtume pirmyn.

Iš 2011 m. sausio 16 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Mes patys susikuriame kančias

Kam laukti smūgių?

Kaip išvengti kančių?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.