Karlas Marksas ir kabala

Krizė, globalizacija

Iš trečiosios pamokos Berlyno kongrese

Karlas Marksas pakankamai gerai jautė visas kabalistines išvadas ir jas dėstė gana atvirai, bet tokiems mažiems žmonėms kaip Leninas ir jo bendražygiai – nesuprantamai. Apie tai rašo Baal Sulamas.
Karlas Marksas, kaip matyti iš jo originalių tekstų, manė, kad kai tik žmonės pradės dirbti su savo egoizmu, jie pajaus, kad tai neįmanoma. Iš esmės, tai Rusijoje suvokta tada, kai po revoliucijos buvo pradėta socializmo statyba. Bet buvo nueita tokiu keliu, kurio Karlas Marksas, žinoma, negalėjo numatyti – prievartos keliu.
Jeigu tu „meilę artimui“ laikai būtina sąlyga, tai negali šios sąlygos, šio dėsnio brukti prievarta. Tai grynai rusiškas išradimas. To paprasčiausiai negali būti! Tačiau bolševikai pasielgė būtent taip ir galiausiai viską pavertė teroru: pražudė 40 milijonų žmonių. Bet net ir tai nedavė laukiamo rezultato. Tu negali dirbtinai, savo sugalvotu, o juo labiau – prievartos keliu pakeisti žmogaus prigimties, – tai neįmanoma. Jeigu tai prigimtis, argi tu gali jai priešintis?! Ši neva meilės artimui ideologija buvo brukama iki paskutiniųjų tarybų valdžios dienų, kol žmonės visiškai viskuo nusivylė. Išoriškai ji skambėjo gražiai, bet mes suprantam, kad, iš esmės, tai buvo paprasčiausias teroras.
Karlas Marksas manė, jog žmonės pajaus būtinybę suartėti, supras, kad neturi būti eksploatacijos, kad kapitalizmas yra ydingas, kad būtina suvisuomeninti nuosavybę ir darbo rezultatus. Vis tiek šitai turės įvykti. Juk į tai veda visuotinė krizė. Niekur mes nedingsime!
Karlas Marksas kabalistines sąlygas išdėstė kaip ekonomikos dėsnius: kiekvienas už savo darbą turi gauti tik tiek, kiek jam būtinai reikia, kad galėtų egzistuoti mūsų pasaulyje. Toliau… „Būtinai“ – vadinasi – visa, kas reikalinga normaliam kiekvieno žmogaus egzistavimui. Butas, darbas, šeima, atostogos, pensija, sveikatos apsauga, vaikų auklėjimas – visa, kas reikalinga mūsų pasaulio lygmeniu mūsų įprastame gyvenime, – tai turi turėti kiekvienas. Bet tai, kas daugiau nei būtina, yra visuomenės nuosavybė. Ir ji turi būti panaudota visuomenės labui, be to, tik tiek, kiek reikalinga šiai visuomenei. Tik tuomet tarp mūsų ir gamtos bus pusiausvyra!

Daugiau šia tema skaitykite:

Ir vėl Marksas ir komunizmas…

Karlas Marksas ir finansinė krizė

Pasaulio ekonomika ir Aukščiausioji šviesa

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.