Viliojanti ateities šviesa

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

Iš 2 pamokos Berlyno kongrese

Klausimas: Gyvendami mes dažnai patiriame įvairių kančių. Kaip su jomis dirbti? Kodėl jos mus aplanko? Ką su jomis daryti?
Atsakymas: Be kančių neįmanoma judėti pirmyn. Kol mes dar nepasiekę galutinio tikslo, mes visą laiką judame pirmyn tik dėl kančių. Kančia – tai jautimas, kad man kažko trūksta. Nepaisant to, kentėdamas aš galiu mėgautis, žinodamas, kad už tai ateityje manęs laukia puikios vaišės ir aš prie jų jau artėju; jeigu žinau, kad greit sutiksiu mylimąjį, draugą, jeigu manęs laukia kažkas gera – tai jau ne kančia, o alkio, tuštumos jausmas, kurioje jau nujaučiu malonumą, prisipildymą. Todėl rūpestis ne pats trūkumas, o tai, ar šis trūkumas gali būti pripildytas. Jeigu gali, tai toks trūkumas – kaip malonus alkio jausmas prieš geras vaišes. Aš jaučiu, kad tuoj ateisiu ir prisipildysiu. Tarkime, jūs vakare turite susitikti su savo mylimuoju ir jau mėgaujatės būsimuoju susitikimu. Argi jūs visą dieną kentėsite?! Taigi problema ne mano būsena, o žinojimas, ar aš ateityje patirsiu malonumą, ar ne.
Žmogus kenčia, nematydamas teisingos, geros ateities. Jeigu mes žinotume, kad visos šios dienos problemos ateityje bus išspręstos teigiamai, mes nejaustume kančios, o vertintume ją kaip uvertiūrą, būtiną pasiruošimą prieš prisipildymą. Vadinasi, mūsų užduotis – iš dabartinės būsenos atskleisti ateitį. Viskas bus gerai, kai ateitis švies mums kaip malonus pasimatymas.
Tai bus atsakymas į visus klausimus, t. y. mes sutiksime patirti visas būsenas, reikalingas mūsų dvasiniam išsitaisymui. Šios nemalonios būsenos gali būti įvairios: kritimai ir pakilimai, įvairiausia painiava jausmuose ir prote. Jeigu pasikliaudami supančia aplinka esame įsitikinę, kad mūsų laukia puiki ateitis, tai bet kokia šios dienos būsena mums neatrodo kaip baisi kančia, nes ją vertiname kaip būtiną tikro alkio pojūtį prieš būsimą mėgavimąsi vaišėmis.

Iš 1 pamokos Berlyno kongrese 2011 m. sausio 28 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Veržtis pirmyn net nuo lengvo pliaukštelėjimo

Meilės kančios – saldžios

Ar įmanomas gyvenimas be kančių?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.