„Savųjų brolių ieškau“…

Grupė

Rabašo straipsnis „Meilė draugams“: „Surado jį žmogus, kai šis klajojo lauke, ir paklausė: „Ko tu ieškai?“ Šis atsakė: „Savųjų brolių ieškau, pasakyk man, kur jie gano?“
Kalbama apie žmogų, kuris išklydo iš dvasinio tobulėjimo kelio, nebežino tikrosios krypties, nusivylė ir mano, kad jau niekada nebepasieks tikslo.
Todėl atsako: „Aš noriu būti grupėje, kur mylintys draugai, tuomet galėsiu kilti keliu, vedančiu pas Kūrėją.“
Štai ir mes šitaip klajojame, nežinodami, kaip pasiekti teisingą būseną – nesuprantame, kaip užmegzti tarpusavio ryšius ir kur rasti dvasingumą. Nors jau dabar jame esame, vis tiek klaidžiojame po šitą lauką. Jau turime galimybę susisieti su grupe ir susijungti su draugais, bet šito nedarome ir lyg akli praeiname pro šalį. Mes jau esame teisingoje vietoje, bet nerandame jungiančių gijų lyg klajodami tamsoje.
Ši tamsa ne išorėje, o mūsų viduje – tai mūsų aklumo ir nesupratimo pasekmė. Trūksta jausmų ir proto nušvitimo, kad suprasčiau, kokiu būdu galiu susijungti su draugais, – tuomet surasčiau, kaip pasistūmėti link dvasinio vystymosi – patirti pirmą kontaktą su dvasingumu, kuris vadinasi „trimis dvasinės sėklos įsiurbimo dienomis“.
Todėl turiu suprasti, kaip teisingai prisilipinti prie aplinkos. Šitai sudėtingiausia. Ir mūsų pasaulyje yra daug atvejų, kai moteris niekaip negali pastoti, o įeiti į dvasinį pasaulį daug sudėtingiau.
Tora pasakoja apie tai, kokių nevaisingumo problemų turėjo kiekviena pramotė, kaip sunku joms buvo pastoti. Šitai simbolizuoja, kaip sunku prilipti prie aplinkos.
Kuo gi galima padėti žmogui, jaučiančiam, kad nyksta, ir nematančiam jokios galimybės patobulėti dvasiškai? Jis jau paaukojo savo metus, regis, viską žino ir supranta – viską, išskyrus kryptį. Pradžioje manė, kad jį išgelbės įgytos žinios ar kažkokie veiksmai, galbūt savo darbą atliks laikas.
Po to jis atskleidžia, kad niekas nepadeda – tuomet sutrinka. Štai galiausiai ateina angelas, kuris klausia: „Ko tu prašai, ko čia ieškai?“ Žmogus tikrina save ir pradeda suprasti, kad jam trūksta būtent ryšio su aplinka – „savųjų brolių ieškau!“
Tai jau didelis pasiekimas – suprasti, kad tik tokiu būdu, ryšyje su kitais, galėsi dvasiškai tobulėti.  Grupė virsta dvasinga vieta – vietoj materialios, fizinės grupės, kokią mato dabar, jis pajaus vidinius saitus tarp visų, kuriuos pats pakeis abipusiu davimu. Jis atskleis juos jungiantį tinklą, vadinamą Aukštesniųjų  pasaulių sistema – šios viduje atras visus pasaulius.
Grupė taps vieta, kurioje jis palaipsniui atvers visas dvasines pakopas, kol šiomis 125 pakopomis priartės prie kitų tiek, kad susilies su jais į vieną visumą. Tai vadinsis jo išsitaisymo pabaiga (Gmar Tikun).
Jeigu žmogus pradeda jausti, kad būtent per santykius su aplinka gali realizuoti save – vadinasi – jis klajoja Kūrėjo lauku ir ieško, žinodamas, ko ieškoti ir prašyti.
Jam prieš akis sunkus kelias, bet taškas, kai nusprendžia, kad tik susijungęs su aplinka gali pasiekti dvasinį pasaulį – ypatingai svarbus. Juk jis priešingas visam ankstesniam, materialiam, egoistiniam žmogaus vystymuisi. Nuo šito taško prasideda jo ryšio su kitais („nuo savęs į išorę“ – „dėl davimo“) raida, todėl šis taškas – naujo kelio pradžia.

Iš 2011 m. kovo 23 d. pamokos tema „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur nusipirkti norą?

Žingsnis po žingsnio

Kai ateina nusivylimas…

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>