Kabala nereikalauja riboti savęs

Dvasinis darbas

Klausimas: Jūs sakote, kad nebūtina keisti materialaus pasaulio, reikia tik pakilti aukščiau jo ir būti dvasiniame pasaulyje.
Bet, kai tai darau, keičiuosi pats, kartu skatindamas pokyčius mūsų pasaulyje. Vietoj to, kad norėčiau dar didesnio namo, geresnio automobilio, mažinu savo poreikius.
Atsakymas: Iškėlęs sau kokį nors tikslą, pavyzdžiui, tapti Holivudo aktoriumi, tam pašvenčiu visą savo gyvenimą. Nuo šiol man nėra nieko svarbesnio už tai, kas padės pasiekti šį tikslą.
Aš repetuoju, mokausi, darausi plastines operacijas ir daug kitų dalykų. Visa kita nesvarbu. Jeigu tu pakviesi mane kur nors prasiblaškyti, aš pasakysiu: „Palik mane ramybėje, man nėra nieko svarbesnio už šitą tikslą.“ Vadinasi, dėl to, kad turiu materialinį siekį, aš nepalieku šio pasaulio.
Jeigu aš turiu aukštesnį, dar labiau mane pripildantį tikslą, kodėl turiu palikti visa kita? Juk tai reiškia, kad aš laimiu dar daugiau? Argi tai blogai?
Šiame pasaulyje tau nereikia nieko atsisakyti. Jeigu nusistatai sau aukštesnį tikslą, tai visi reikalai savaime, automatiškai susitvarko taip, kad daugelio dalykų, kurie anksčiau atrodė reikalingi, nebesinori.
Kai žmogus kam nors pasišvenčia, visa kita netenka reikšmės. Argi motinai, užsiėmusiai savo kūdikiu, svarbūs kiti dalykai? Viskas, kas jai svarbiausia, sutelkta į jį. Mes taip sukurti.
Kad būtume pusiausvyroje su gamta, turime iš gyvenimo paimti tik tai, ko reikia mūsų gyvūniniam kūnui. Jeigu nori daugiau, tai įmanoma gauti tik dvasiniame pasaulyje. Jei pradedi naudoti savo ego, turintį dvasinę paskirtį, kitu tikslu, tai naudoji jį netinkamai.
Žmogus, esantis dvasiniame pasaulyje, rūpinasi juo, ir materialiuoju pasauliu užsiima tik tiek, kiek jis jį pritraukia.

Iš 2011 m. sausio 4 d. paskaitos auditorijai „Kabala liaudžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus vystymosi pabaigoje

Gyvuliams namuose ne vieta

Iki pasaulio – per teisingą atstumą

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.