Kabalos mokslo esmė

Kabala

Klausimas: Kaip toks mažas žmogus, kaip aš, gali būti toks protingas, tiek daug suprasti ir suvokti, kad susivienytų su gamta visomis jos dalimis, visuose lygiuose, iš visų pusių, milijardais saitų, sklindančių iš manęs į visas jos mažiausias detales? Aš nesugebu šito!
Atsakymas: Teisingai. Bet šito iš mūsų ir nereikalaujama. Iš mūsų reikalaujama tik panorėti įsijungti į šią gamtos sistemą. Galbūt kai kurie mano, kad kabalos mokslas labai sudėtingas, kad mes turime atskleisti visus gamtos įstatymus, vykdyti juos; ir jeigu kiekvienas privalo mokytis, kaip mokysis visa žmonija, – juk daugelis žmonių pasaulyje dar mažiau išsivystę, jie nenori ir nesugeba mokytis.
Tačiau nieko nereikia mokytis! Šie dėsniai ir taip veikia. Mes turime tik prilygti jiems savo noru atskleisti tikrąją dėsnių sistemą, – tarpusavio ryšių dėsnių sistemą.
Todėl žmogus, vos pradėjęs savęs klausti, kaip galima teisingai įsijungti į visa apimančią gamtą, atskleidžia kabalos mokslą. Kartais tai įvyksta po daugybės klaidžiojimų ir paieškų įvairiomis kryptimis. Ir ne tik šiame gyvenimo cikle, bet ir daugelyje ankstesnių gyvenimų jis jau abejojo ir ieškojo, kaip vystytis ir ką daryti.
Galų gale jis atskleidžia kabalos mokslą ir suranda vietą, kur galima jį realizuoti. Juk tam nereikia daug mokytis, svarbiausia – surasti tą jėgą, kuri iš mūsų, kaip iš beformės tešlos, nulipdys teisingą formą. Kitaip tariant, ne mes patys turime sau suteikti formą, o turime tai bendrajai gamtos jėgai duoti galimybę ją iš mūsų nulipdyti.
Visa gamtos sfera tobula ir pripildyta Šviesos, ir joje yra tik viena tuščia vieta, kurią mes su tavimi turime užpildyti. Mes teturime leistis veikiami šių išorinių sferos jėgų, kad jos suteiktų mums teisingą formą.
Iš esmės čia ir yra visa kabalos mokslo esmė: leisk realybei, pasauliui suteikti tau formą, tinkančią pasauliui – ne tik šiam pasauliui, bet ir visoms jėgoms, veikiančioms realybėje, netgi mūsų dar neatrastoms.
Jeigu tu atsiduosi joms ir visiškai anuliuosi save, reiškia, tu tapai embrionu, anuliuodamas save kaip sėklos lašas motinos viduje. Ir kadangi motinos organizmas nelaiko šio lašo svetimu, jis jį vysto.
Paprastai mūsų organizmas labai jautrus svetimkūniui ir stengiasi jo atsikratyti, o embriono – ne, kadangi šis anuliuoja save, trokšdamas būti susijęs su motina ir gauti iš jos viską, lyg pats neegzistuotų. Todėl suaugęs organizmas gali vystyti jį, suteikdamas jam teisingą formą.
Taip ir mes. Jeigu įeiname į aplinką, į grupę, kuri mus valdo, mes gauname iš jos vertybių sistemą, tikslą – susivienyti tarpusavyje, tada grupė vysto mus, suteikdama  būtent tą formą, užtikrindama būtent tokį užpildymą ir vystymąsi, kokie būtini, norint užpildyti šią tuščią vietą. Tai ir yra visas sprendimas.

Iš 2011 m. gegužės 21 d. pirmosios kongreso „NOI!“ pamokos, Romoje

Daugiau šia tema skaitykite:

„Studijuok kabalą – ji tau viską paaiškins!”

Kaip nutiesti tunelį į dvasinį pasaulį

Ką žmogui duoda kabala?

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>