Kaip paklusnus molis meistro rankose

Kūrėjas, Realybės suvokimas

Neįsivaizduok, kad Kūrėjas kažkur toli, kažkur tolimuose pasauliuose ir egzistuoja atskirai nuo tavęs. Viskas yra tik mūsų nore, viskas atsiskleidžia mumyse.
Mums tik atrodo, kad visa realybė, išskyrus mus pačius, egzistuoja kažkur išorėje ir skirstosi į skirtingus sluoksnius: negyvasis, augalijos, gyvūnijos, žmogiškasis – artimesnius arba tolimesnius mums. Tačiau viskas yra mūsų noro viduje.
Žmogui tik atrodo, kad tai ne jo, kad tai svetima. Ir ši painiava duota tikslingai, kaip sudužimo rezultatas. Tačiau jeigu jis pradeda dirbti, kad pasiektų davimą, tai palaipsniui priklausomai nuo jo pasiruošimo duoti ir atsisakyti egoizmo, ima jausti tas pasaulių sistemos dalis, kurios atrodė svetimos ir esančios išorėje: negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją, žmones.
Viskas, pasirodo, priklauso jam – tik dėl neištaisyto suvokimo atrodė jam kaip svetima.
Taip Kūrėjas esant įvairioms galimybėms pažadina žmogų savo šaukimu ir dūriais, ir žmogus vis jautriau atsiliepia į davimą. Reikia tik tiksliai įvykdyti nurodymus. Todėl Tora vadinasi „instrukcija“ (oraa), kad išnaudotume visus duomenis šiame priemonių pasaulyje: mokytoją, mokslą, grupę – ir pakiltume iš jo.
Tegu žmogus nesupranta, ką darąs, o tiesiog stengiasi it mažas, žaidžiantis vaikas. Tačiau, jeigu labai nori pajausti dvasinį pasaulį ir pasiruošęs anuliuoti save prieš mokytoją, grupę, pamokas, kad jų padedamas pasikeistų, taptų paklusnus molis jų rankose, – tai pajaus jame vykstančius pokyčius.
Žmogus nežino, iš kur jie ateina. Kabalistai sako, kad ateina iš supančios Šviesos. Tačiau mes nejaučiame supančios Šviesos, nes ji netampa vidine ir jos poveikį pastebime tik pagal jos veikimo rezultatą. Staiga imame daugiau suprasti ir daugiau jausti, esame pasiruošę būti arčiau davimo, mokytojo ir grupės.
Taip veikia supanti Šviesa, ir viskas priklauso nuo mūsų jautrumo šiems pasikeitimams, kuriuos turime praeiti. Aš privalau norėti, kad jie vyktų tiesiog manyje, mano noro viduje – kad manyje įsivilktų Kūrėjo pavidalas, duodančiojo pavidalas ir noras mėgautis įgautų davimo formą.
Taip pasieksiu susiliejimą – savyje pajausiu, kad susilieju su Kūrėju. Ne aš patenku pas Kūrėją ir esu Jame, o Kūrėjas yra manyje. Todėl jis ir vadinasi Kūrėju (Bo-Rė) – „ateik ir pamatyk“.

Iš 2011 m. liepos 8 d. pamoką pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Kaip pažinti Kūrėją?

Kūrėjas – kūrinio viduje

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>