Mūsų laikais fizinis veiksmas nieko neišsprendžia. Gamta iš mūsų reikalauja santykio. Tai ir yra problema. Nereikia dalinti žmonėms nemokamos pagalbos, nereikia nusivilkti paskutinių marškinių – iš tavęs reikalauja kitokio požiūrio. Turi pakeisti save, o ne savo veiksmų pavidalą.
Iki šiol veikėme fiziškai, kaip šito norėjo mūsų egoizmas arba melagingas altruizmas. Dalinome duoną beturčiams ir apskritai bandėme pakeisti pasaulį pagal savo skonį. Pakaks, rezultatai kalba patys už save. Nuo šiol turime keistis patys.
Užuot keitę pasaulį norime pakeisti tik save pasitelkdami išorines jėgas. Tokia yra nauja tendencija. Šiame kelyje pamatysime, kaip taisosi viskas, ką pridirbome.
Bet žmogui sunku tai suvokti: „Aš turiu keistis? Geriau paimkite iš manęs dar 10 % mokesčių“. Todėl tam reikalinga visuomenės nuomonė – ji lengvu pavers tai, kas dabar atrodo sudėtinga. Ir tada tai nebebus taip sunku. Jeigu visi susimąstys apie tai, tai aš su džiaugsmu prie jų prisijungsiu. Juk aplinkinių įtaka suveikia savaime, tai nuo manęs nepriklauso, čia aš nieko nesprendžiu, aš priklausau nuo kitų.
Ir todėl mums nereikia kreiptis į kiekvieną atskirai. Svarbiausia – pakeisti aplinką, bendrą minties srautą pasaulyje. O visa kita prisidės.

Iš 2011 m. liepos 14 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinė sutartis dėl paliaubų

Labdara − stipriųjų naudai

Kai upelis tampa upe