„Zohar” atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Knyga „Zohar“

Skaitant knygą „Zohar“ mums visada kyla klausimas: kam mums reikalinga ši knyga, kurioje niekas neaišku, kuri kalba apie kažkokius pasakiškus, nerealius dalykus, apie veiksmus, kurie mums atrodo kaip šiame pasaulyje žinomi priesakai, apie žmones, gyvūnus arba gamtos peizažus – upes, kalvas ir kalnus.
Reikia suprasti, kad knyga „Zohar“ turi atskleisti mums aukštesnįjį pasaulį. O mūsų, žemesnysis pasaulis yra aukštesniojo pasaulio atspaudas.
Tarkime, iš molio gabalo lipdau bokštą, užlieju jį gipsu ir jis sustingsta įgydamas bokšto formą. Tada  pakeliu šį gipsą aukštyn ir turiu patricą ir matricą, spaudą ir atspaudą.
Spaudas viršuje – tai aukštesnysis pasaulis, o likęs apačioje atspaudas – tai žemesnysis pasaulis. Toks yra aukštesniojo ir žemesniojo pasaulio santykis.
Todėl, nors ir kalbame apie žemesnįjį pasaulį, apie viską, kas jame egzistuoja ir vyksta – apie kalvas, jūras, kelius, apie gyvūnus ir žmones, apie saulę ir mėnulį, bet visą laiką turime prisiminti, jog kalbama apie jo projekciją – aukštesnįjį pasaulį.
„Zohar“ kalba tik apie aukštesnįjį pasaulį, o žemesnysis pasaulis – tai jo atvirkščias atspaudas. Mūsų pasaulyje noras gauti malonumą aukštesniajame pasaulyje yra noras duoti.
Kiek per pamoką pasitelkę grupę sieksime sustiprinti mūsų norą duoti, norą pasiekti dvasinį pasaulį, vienydamiesi kartu, tiek būsime jau ne atskiri, po įvairias vietas išmėtyti taškai, bet tarpusavyje sukursime tam tikrą formą, kad ir materialią – mūsų žemesniojo pasaulio dalį. Tai mūsų grupė žemesniajame pasaulyje.
O iš tikro yra tokia grupė aukštesniame pasaulyje, ir mes jau esame ten, tarpusavio meilėje ir vienybėje, mūsų būsena visiškai ištaisyta. Juk pradinė (1) ir galutinė (3) būsenos jau egzistuoja Begalybėje.
Mums reikia rūpintis tik tuo, kaip iš tos būsenos, kur jau esame ištaisyti, pritraukti jėgą, norą, priemones, idant savo gyvenime iš tikrųjų visai tai pasiektume – pajaustume, suprastume pakilę į tą patį aukštesnįjį išmatavimą.
Todėl čia, šiame pasaulyje, turime pajausti mūsų vienybę, turime įsivaizduoti, kad jau esame mūsų aukštesnėje grupėje, viršuje, − visiškai ištaisyti, vienybėje ir tarpusavio meilėje, pasiekę savo aukštesnę būseną.
O be to, mes norime, kad iš aukščiau, iš tos pačios pakopos, mums ateitų Šviesa, paveiktų mus ir ištrauktų į viršų.
Taigi, „Zohar“ mūsų pasaulio žodžiais pasakoja apie mūsų aukštesniąją būseną. O aš per pamoką turiu įsivaizduoti, jog esu visiškai susivienijęs su grupe, jog tarpusavyje duodame, juk joje ir atskleidžiu aukštesnįjį pasaulį.

Iš 2011 m. liepos 29 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Skėtis egoizmui

Nedėkite daug prieskonių!

Pasaulis, nupieštas ant noro

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.