Vienybės taško gimimas

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Kongresas baigėsi. Jame pasiekėme didelės sėkmės, nes patyrėme mums visiškai naują dvasinę būseną. Tai bendro vieningo naujai gimusio noro pojūtis, kuris yra aukščiau mūsų ir laiko mus viršuje. Jei prisijungsime prie jo, tai pakilsime aukščiau mūsų kūno, aukščiau mūsų pasaulio.
Šis noras – kol kas mažytis, mes dar negalime jame pajausti Aukštesniojo pasaulio. Iš jo, tarytum iš sėklos lašo turi išsivystyti parcufas – dvasinis kūnas, mūsų bendra siela.
Baal Sulamas straipsnyje „600 000 sielų“ rašo, kad kūrinijoje sukurta tik viena siela, kuri pasidalijo į 600 000 dalių. Mūsų užduotis – surinkti šias dalis į vieną.
Sujungdami jas aukščiau mūsų egoizmo, nepaisydami jo, pradedame jausti šiame taške erdvės plėtimąsi, o šioje erdvėje – Aukštesnįjį pasaulį.
Šį tašką atskleidėme, tartum radome, pajautėme ir dabar suprantame, kur jis apytiksliai yra, kaip pakilti aukščiau savęs, kaip susisiekti su juo, kaip pradėti jį jausti ir kaip su juo gyventi.
Šis pojūtis nuolat išslys, netgi manysime, kad jis visiškai dingo. Tačiau jis niekur nedings, nes nėra dingimo dvasiniame. Bendromis pastangomis grupėje, net tuo, kad vėl įsijungiame kongreso įrašą, dėl jėgos, sklindančios iš jo, sugebėsime vėl prisijungti prie šio taško.
Mums gimė bendras sąlyčio taškas, esantis ne mumyse, iš kurio pasistengsime išvystyti naują bendrą kli. Tai jau kitas vystymosi etapas.

Iš virtualios 2011 m. gruodžio 11 d. pamokos

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.