Komunizmo žavesys

Krizė, globalizacija, Senovės Babilonas

Susiklosčiusi  pasaulyje padėtis mums jau rodo, kad susijungimas yra naudingas. Turime rimtai susitelkti  ir daryti vienas kitam gera. Apsimoka organizuoti teisingą sistemą, kurioje kiekvienas dirbs pagal galimybes, gaudamas tiek, kiek jam reikia, ir ne daugiau.
Iš esmės, kas geriau? Matome labai paprastą ir logišką formulę. Net vaikus įkvepia ši idėja. Reikia pamatyti, kaip džiaugsmingai, su įkvėpimu jie skaito apie ją. Nes ji – tarsi pasaka, kurią labai norisi paversti tikrove.
Bet kyla klausimų. Pirma, kodėl mes neatitinkame šito idealo? Kodėl Gamta iš pat pradžių padarė mumyse ydą?
Antra, ar galime tokį tikslą pasiekti savo jėgomis?
Ir trečia, kodėl iki šiol to nepadarėme? Argi tokio gyvenimo nauda nebuvo aiški iš pat pradžių?
Tarp mūsų kalbant, būtent taip gyveno žmonės prieš dešimtis tūkstančių metų. Komunistinė visuomenė buvo pirmasis žmonijos civilizacijos etapas. Pirmieji žmonės, išlipę iš medžių,  buvo komunistai: jiems viskas buvo bendra, visi gyveno kaip viena šeima, ir kiekvienas dirbo jos gerovei.
Tačiau toliau pasaulis vystėsi priešinga linkme, galime tik ilgėtis tų naivių „gerųjų“ laikų. Kaip viskas buvo paprasta: gentis bendrai užmušdavo mamutą ir bendrai jį suvalgydavo. Niekam net mintis nekilo ko nors palikti be kąsnio, žmonės jautėsi vieningi, ir tas jausmas buvo išsaugotas iki Senovės Babilono laikų.
Kas gi nutiko vėliau? Ar įmanoma susigrąžinti tai, kas buvo? Juk niekas su tuo nesutinka. Priešingai, mūsų gyvenimas vis labiau krypsta į kitą pusę: mes tolstame, izoliuojamės vienas nuo kito. Žmonės skiriasi, kiekvienam reikia atskiro kambario, savo kampo… Panašu, kad mums ir nepavyksta sugrįžti prie naiviojo altruizmo. Mes matome, kad tai prieštarauja evoliucijai. Matome liūdnus Tarybinės Rusijos ir izraelitiškų kibucų pavyzdžius.
Ką gi daryti? Juk krizė aiškiai parodė, kad mes priklausome vienas nuo kito, kad esame sujungti kaip dantratukai. Kita vertus, mes neapkenčiame, nepakenčiame vienas kito, kiekvienas norėtų likti vienas visame pasaulyje, kad tik kiti netrukdytų. Kaip suderinti šias dvi tendencijas?
Štai kokią problemą šiandien turi spręsti pasaulis. Ir manipuliacijomis su palūkanų normomis čia neišsisuksi. Juk ekonomika atspindi mūsų tarpusavio ryšį. Tai ar galime įnešti į ją bendradarbiavimo tendenciją?
Šiandien atsižvelgiama į svetimus interesus tik tada, kai jie naudingi sau: pavyzdžiui, Vokietija gelbsti Graikiją todėl, kad šiuo metu ją gelbėti kainuoja pigiau negu palikti likimo valiai. Taip žaidžia Kūrėjas su mumis, kol išbandysime visus senus metodus ir apčiuopsime teisingą sprendimą.

Iš 2011 m. spalio 2 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žlugo marksizmo teorija

Išsivysčiusios visuomenės forma

Ir vėl Marksas ir komunizmas…

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.