Klausimas: Kokia turėtų būti visuomenė? Komunistinė?
Atsakymas: Taip, bet tai ne tas komunizmas, kurį kadaise studijavome Sovietų Sąjungoje ar skaitėme Karlo Markso knygose. Tai lygių, laisvų žmonių visuomenė.
Gamta reikalauja, kad prilygtume Kūrėjui. Negalime tapti panašūs į Kūrėją per kitokios formos ryšį, išskyrus tą, kurį iš principo vadiname komunizmu. Tačiau kalbama ne apie tą komunizmą, apie kurį buvo šaukiama Sovietų Sąjungoje, o apie visiškai kitokią laisvų, teisingai sujungtų žmonių visuomenę.
Svarbiausia yra auklėjimas. Buvo laikai, kai apie tai daug kalbėta Sovietų Rusijoje, bet niekas tuo neužsiėmė, tebuvo kuriamas toks įspūdis. O mes, visa mūsų pasaulinė bendruomenė, turime organizuoti auklėjimą pagal gamtos pavyzdį. Ne todėl, kad tai gerai ar blogai, o todėl, kad tik taip galime apsisaugoti nuo stichinių gamtos nelaimių, sukrėtimų, kuriuos sukelia mūsų neprotingas elgesys.
Esmė ne ta, kad teršiame supančią aplinką. Matome, kaip greitai gamta ėmė atsigauti, net per tas kelias savaites, kai šiek tiek apribojome neprotingą gamybą ir perdirbimą.
Svarbiausia, kad gamta vis dėlto privers mus tinkamai elgtis vieniems su kitais, kitaip tariant, privers pasijausti viena bendra žmonių bendruomene. Ne gyvūnų, o žmonių. Ir niekur nuo to nepabėgsime.
Esu tikras, kad šis virusas nepraeis šiaip sau, nors jau kalbama, kad jis netrukus išnyks. Aš tuo netikiu. Sakau jums tiesiai. Man atrodo, kad praeis mėnesiai, kol galėsime pradėti normalų gyvenimą. Normalų, bet ne bet kokį. Todėl turime galvoti apie tai, kaip pasiekti tinkamos tarpusavio sąveikos. Tai vienintelė problema.
Visa gamta – integrali, uždara sistema. Ir kol mes, žmonės, neatitiksime jos mūsų savybėmis ir ryšiais, gamta mus muš, smūgiuos, išspaus viską, kas įmanoma. Juk, kuo labiau esame išsivystę, tuo stipriau ji iš mūsų tyčiojasi, priversdama tinkamai reaguoti į ją ir kurti gerus, abipusius, bendražmogiškus santykius.
#265694

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Ir šis bandymas tęsėsi iki Karlo Markso laikų, kai buvo išrasta labai sėkminga komunizmo sklaidos programa, t. y. vienijanti užguitus kare už komunizmą, kad jie išvien kovotų prieš buržuazinį kapitalistinį režimą.
Kadangi užguitieji suinteresuoti šiuo karu tik savo pačių naudai, kitaip tariant, dėl egoistinių priežasčių, jie nedelsdami priėmė šią programą, dėl to komunizmas paplito visuose atsilikusiuose ir užguituose sluoksniuose.
Ir kadangi atsilikusieji sudaro didelę visuomenės dalį, nenuostabu, kad komunistai šiandien sugebėjo apimti trečdalį pasaulio. (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Komunizmui pavyko užimti trečdalį pasaulio. Bet koks jis? Užguitas, primityvus, su neišsivysčiusiais socialiniais, visuomeniniais santykiais, kur viskas buvo labai apleista.
Tuo metu, kai Marksas rašė apie komunizmą, Rusijoje buvo baudžiava. Komunistinė idėja užvaldė tuos, kas dar nežengė kapitalistinio vystymosi keliu, ir jie ėmė jį įgyvendinti jėgos metodu. Kitaip tariant, komunizmas rado trečiąjį pasaulį.
Komunistų-altruistų ir egoistinio proletariato susivienijimas buvo itin sėkmingas, kad nuverstų kapitalistinį režimą, nekenčiamą ir vienų, ir kitų, ir visiškai netinkamas tam, kad užtikrintų kolektyvinę tvarką su tinkama paskirstymo sistema.
To priežastis labai paprasta: žmogus ir piršto nepajudins, jei neturės kokio nors įpareigojančio jį šiam gestui tikslo. Šis tikslas – tai skatinanti judėti jėga, kaip kad degalų jėga stumia automobilį.
Rusijoje nebuvo nei kapitalizmo, nei tikros darbininkų klasės, galinčios ugdyti kartą pagal altruistinę programą.
Leninas atsivežė komunistines idėjas iš Ženevos. Jos galbūt buvo geros Europai, nors ji irgi dar nebuvo subrendusi joms ir neketino jų taikyti. Bet proletariato lyderiai nematė tikrosios žmogaus prigimties ir tikslo, kurio link jie turėtų eiti.
Juos motyvavo noras siekti revoliucinių pokyčių, užgrobti valdžią. Nors jie buvo idealistai, nesuprato, kad darbininkų klasė, inteligentija, valstiečiai buvo pasiruošę tik nuversti sistemą, bet ne daugiau.
Klausimas. Tačiau Baal Sulamas rašo, kad trečdalis pasaulio tuo metu užsidegė šia idėja.
Atsakymas. Iki šiandien ja užsidega atsilikusios, badaujančios tautos, kurios pirmiausia galvoja tik apie save.
Klausimas. Išeitų, kad altruistinė idėja negali būti įgyvendinta egoistiniame pasaulyje?
Atsakymas. Ji gali būti įgyvendinta labai didelio egoizmo pasaulyje, kuris jau baigė ego raidą ir mato jo trūkumus, supuvimą.
Tam reikia ne tik laiko, bet ir specialaus pasirengimo, mat turėtų būti ne tik pereinama nuo vienos santvarkos prie kitos – žmogus turi įsisąmoninti būtinybę pereiti į kitą lygmenį. Pirmą kartą žmonijos istorijoje egoizmas baigia savo viešpatavimą.

Iš 2017 m. lapkričio 13 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos gyvenimo programos gimimas

Ir vėl Marksas ir komunizmas…

Komunizmas: utopija ar tikrovė

Fašistinių visuomenių atsiradimas rodo, kaip jų norime, nes gamta mus prie to veda. Viduje besisukantis „egoistinis varikliukas“ verčia mus suprasti, kad žmonijos ateitis – susivienijimas.
Fašizmas – tai vienybė, tik jis blogas tuo, kad vienpusis, egoistiškas, priešais save turi matyti priešą, savo priešpriešą. Tai ne šiaip visuomenės susivienijimas, bet susivienijimas „dėl kažko ir prieš kažką“ – dėl mūsų idėjos ir prieš kieno nors idėją. Antraip, jis negali egzistuoti.
Fašistinė visuomenė turi socialistinę/ komunistinę alternatyvą, kuri, atrodo, yra šiek tiek apčiuopiama, bet neveiksminga. Teoriškai ji priešinga fašizmui.
Be to, ji negali būti įgyvendinta, mat fašizmas realizuojamas remiantis mūsų egoizmu. O priešinga vienijimosi idėja, grįsta meile, mūsų prigimčiai yra nenatūrali. Ir nors socializmo ir komunizmo šalininkai rašo ir kalba apie tai, tačiau visa tai itin teoriška ir rimtos praktikos ten nėra.
Nemanau, kad socializmas Rusijoje buvo tam tikras eksperimentas ir bandymas sukurti ką nors panašaus. Ten, žinoma, buvo panaudota tam tikrų įdomių elementų kaip visuotinis švietimas ir kita, tačiau kapitalizmas taip pat tai praktikavo, kad eitų pirmyn. Be to, tarybinė vyriausybė pasitelkė slopinimą ir kitus jėgos metodus, kurie įpareigojo žmogų tariamai palaikyti gerą tarpusavio ryšį su kitais.
Visa tai buvo atliekama „iš po prekystalio“, todėl to negalima pavadinti netgi bandymu sukurti visuomenę, priešingą išsivysčiusiam kapitalizmui ir fašizmui, grindžiamiems aiškiu egoizmu. Žmonija nieko negali padaryti, nors ir jaučia, kad yra lygiagretus kelias. Tam reikia perkurti visą žmogaus prigimtį, visą gamtą
Kabalos mokslas atsiskleidžia kaip žmogaus prigimties taisymo metodas, suteikiantis galimybę realizuoti susivienijimą, remiantis gerumu, gerais siekiais. Tačiau tik tokiu atveju, jei visuomenė iš anksto praktiškai persmelkta šių idėjų, be to, reikia, kad žmonės suprastų, jog kito kelio nėra.
Todėl tėra du vystymosi keliai: arba fašizmas, nacizmas, naikinimas, didžios kančios iki atominių karų, arba naujo tipo žmonių ugdymas.

Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Kodėl grįžta nacizmas? II dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Klausimas. Ar skiriasi žmonijos egoizmo vystymasis esant kapitalizmui ir komunizmui, ar tai vyksta taip pat?
Atsakymas. Ne, tai skirtingi vystymosi etapai. Visos santvarkos nuo pirmykštės iki vergovinės, feodalinės, kapitalistinės, socialistinės ir komunistinės visuomenės keičiasi būtent dėl to, kad mumyse augantis egoizmas sužadina visuomeninius ekonominius santykius, atitinkančius šias santvarkas.
Kokia buvo vergovinė santvarka? Palyginus su pirmesne, tai buvo pažangesnė visuomenės santvarka. Tuomet manyta, jog būti tiek vergu, tiek vergvaldžiu yra garbinga ir progresyvu, kol ta santvarka nepaseno.
Juk visuomenės egoizmas vystėsi toliau ir paaiškėjo, kad turėti vergą – tik nereikalingas rūpestis. Geriau jam sumokėti, kitaip jis nenorės dirbti, ir iš jo darbo labiau pasipelnyti. Egoizmas išaugo, žmogui nebeužteko gauti maisto sau ir šeimai, jis panoro daugiau: kodėl negalėčiau būti kieno nors šeimininkas?
Tai puikiai iliustruoja juodaodžių Amerikos imigrantų pavyzdys. Jie dirbo plantacijose, buvo mušami, su jais buvo elgiamasi gana žiauriai, bet vėliau vergų ir jų šeimininkų tarpusavio santykiai pamažu ėmė keistis.
Vergas su išaugusiu savo egoizmu daugiau nebegalėjo likti belaisvis ir besąlygiškai paklusti šeimininkui. Šeimininkas taip pat matė, kad iš vergo mažai naudos.
Kam jam reikia šio nenuovokaus vergo? Metas pereiti prie kitokių santykių: „Aš geriau elgsiuosi su tavimi, o tu man našiau dirbsi. Už tai tau netgi mokėsiu ir iš to galėsi pasistatyti namą“ ir taip toliau. Taip vyko laipsniškas atsiskyrimas.
Vėliau šie santykiai perėjo į feodalinę santvarką, kai tarnai buvo susieti su savo feodalais, tik jau kitaip. Įdomu, kad feodalai, priklausę riterių luomui, neturėjo teisės dirbti.
Net ir nuskurdęs riteris neturėjo tokios teisės. Būdavo – sėdi vargšas riteris ir negali pasigaminti sau maisto, laukia, kol kas nors pasigailėjęs pagamins maisto ir paduos. Gūdūs buvo laikai – riterystės nuosmukis.
Klausimas. O kapitalizmas su komunizmu – labiau pažengę?
Atsakymas. Kol kas nežinome, kas yra komunizmas. Tai, kas buvo Rusijoje – ne komunizmas.
Hitleris fašistinėje Vokietijoje taip pat norėjo visus sulyginti. Nacionalsocializmas – tai tas pats socializmas, abi santvarkos giminingos.

Iš 2017 m. rugpjūčio 7 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žlugo marksizmo teorija?

Komunizmas: utopija ar tikrovė

Krizė: ieškant išeities

Video klipas rusų k.

Video klipas rusų k.

Susiklosčiusi  pasaulyje padėtis mums jau rodo, kad susijungimas yra naudingas. Turime rimtai susitelkti  ir daryti vienas kitam gera. Apsimoka organizuoti teisingą sistemą, kurioje kiekvienas dirbs pagal galimybes, gaudamas tiek, kiek jam reikia, ir ne daugiau.
Iš esmės, kas geriau? Matome labai paprastą ir logišką formulę. Net vaikus įkvepia ši idėja. Reikia pamatyti, kaip džiaugsmingai, su įkvėpimu jie skaito apie ją. Nes ji – tarsi pasaka, kurią labai norisi paversti tikrove.
Bet kyla klausimų. Pirma, kodėl mes neatitinkame šito idealo? Kodėl Gamta iš pat pradžių padarė mumyse ydą?
Antra, ar galime tokį tikslą pasiekti savo jėgomis?
Ir trečia, kodėl iki šiol to nepadarėme? Argi tokio gyvenimo nauda nebuvo aiški iš pat pradžių?
Tarp mūsų kalbant, būtent taip gyveno žmonės prieš dešimtis tūkstančių metų. Komunistinė visuomenė buvo pirmasis žmonijos civilizacijos etapas. Pirmieji žmonės, išlipę iš medžių,  buvo komunistai: jiems viskas buvo bendra, visi gyveno kaip viena šeima, ir kiekvienas dirbo jos gerovei.
Tačiau toliau pasaulis vystėsi priešinga linkme, galime tik ilgėtis tų naivių „gerųjų“ laikų. Kaip viskas buvo paprasta: gentis bendrai užmušdavo mamutą ir bendrai jį suvalgydavo. Niekam net mintis nekilo ko nors palikti be kąsnio, žmonės jautėsi vieningi, ir tas jausmas buvo išsaugotas iki Senovės Babilono laikų.
Kas gi nutiko vėliau? Ar įmanoma susigrąžinti tai, kas buvo? Juk niekas su tuo nesutinka. Priešingai, mūsų gyvenimas vis labiau krypsta į kitą pusę: mes tolstame, izoliuojamės vienas nuo kito. Žmonės skiriasi, kiekvienam reikia atskiro kambario, savo kampo… Panašu, kad mums ir nepavyksta sugrįžti prie naiviojo altruizmo. Mes matome, kad tai prieštarauja evoliucijai. Matome liūdnus Tarybinės Rusijos ir izraelitiškų kibucų pavyzdžius.
Ką gi daryti? Juk krizė aiškiai parodė, kad mes priklausome vienas nuo kito, kad esame sujungti kaip dantratukai. Kita vertus, mes neapkenčiame, nepakenčiame vienas kito, kiekvienas norėtų likti vienas visame pasaulyje, kad tik kiti netrukdytų. Kaip suderinti šias dvi tendencijas?
Štai kokią problemą šiandien turi spręsti pasaulis. Ir manipuliacijomis su palūkanų normomis čia neišsisuksi. Juk ekonomika atspindi mūsų tarpusavio ryšį. Tai ar galime įnešti į ją bendradarbiavimo tendenciją?
Šiandien atsižvelgiama į svetimus interesus tik tada, kai jie naudingi sau: pavyzdžiui, Vokietija gelbsti Graikiją todėl, kad šiuo metu ją gelbėti kainuoja pigiau negu palikti likimo valiai. Taip žaidžia Kūrėjas su mumis, kol išbandysime visus senus metodus ir apčiuopsime teisingą sprendimą.

Iš 2011 m. spalio 2 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žlugo marksizmo teorija

Išsivysčiusios visuomenės forma

Ir vėl Marksas ir komunizmas…

Klausimas: Baal Sulamas rašo apie tai, kas seniai patirta, – apie socializmą arba komunizmą, jau tapusius istorija, į kurią grįžti nenorėtume.
Atsakymas: Visa mūsų tikrovė yra mūsų egoistinio noro, kuris vystosi praeidamas įvairius etapus ir nuolat auga veikiamas Šviesos, viduje. Ir todėl šis noras prisigalvoja visokių teorijų apie tai, kokie santykiai su visa gamta ir žmonių visuomene jam naudingesni. Pagal tai keičiasi jo požiūris į socializmą, marksizmą ir į visus kitus periodus.
Tai priklauso ne nuo mūsų „išsivystymo“ ar „atsilikimo“ – tai įtakoja tik Šviesa, vedanti mus per įvairias visuomenines santvarkas, idant vystytųsi mūsų egoizmas.
Todėl turime suprasti, kokiu keliu Šviesa mus veda per visas visuomenės ekonomines formacijas.
Tada ir suvoksime, apie ką straipsnyje „Liaudis“ rašo Baal Sulamas ir kas su mumis vyksta šiandien.
Baal Sulamas mano, kad Marksas suvokė išsitaisymo procesą, padedant Aukštesniajai jėgai, bet tikėjosi, jog žmonės gamtoje slypintį jų dvasinį gimimą atskleis patys, iš patirties.
Tačiau manė, kad jo teoriją galima pritaikyti tik išsivysčiusioje visuomenėje, bet ne visuomeniškai ir politiškai atsilikusioje Rusijoje.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Išsivysčiusios visuomenės forma“

„Ir vėl Marksas ir komunizmas…“

„Pasaulio ekonomika ir Aukščiausioji šviesa“

Klausimas: Apie kokią „teisingą“ visuomenės santvarką rašo Baal Sulamas straipsnyje „Tauta“? Argi jam rūpi, kaip suorganizuoti patogesnį ir sotesnį gyvenimą šiame pasaulyje? Ar tai gali jaudinti kabalistą, kuris žino, kad viską valdo Aukštesnioji jėga, ir mes laikinai esame šiame pasaulyje tik tam, kad ištaisytume savo sielas?
Atsakymas: Baal Sulamas žinojo, kad žmonės pasieks tokį išsivystymo lygį, kai atskleis, jog jiems trūksta Aukštesniosios jėgos, kuri gali ištaisyti jų santykius. Ir tada jiems prireiks kabalos mokslo, – juk tik Šviesa gali ištaisyti žmonių tarpusavio santykius.
Negali būti gerų santykių tarp žmonių, jeigu jų nesieja Kūrėjas, – tik per Jį žmonės gali susijungti tarpusavy. T.y. pats gyvenimas privers atskleisti išsitaisymo kelią ir jėgas.
Žmogus su žmogumi niekada nepajėgs būti tiesiogiai susiję – tik per atidavimo savybę, kuri ir vadinama Kūrėju.
Baal Sulamas puikiai tai suprato, juk jis buvo pasiekęs aukščiausią dvasinį lygį. Tačiau norėdamas prie to priartinti paprastą skaitytoją jis pradeda iš toli.
Kai žmogus supras, kokio susijungimo ir vienybės mes privalome pasiekti pagal gamtos sumanymą, kuris neišvengiamas, beliks tik atskleisti priemonę išsitaisymui pasiekti – Šviesą, grąžinančią į savo šaltinį.
Ir žinoma, jis negalvojo apie socializmą arba komunizmą kaip apie pačius sau tikslus, norint sukurti gyventojams gerą gyvenimą mūsų pasaulyje, puikiai suprasdamas ir pats pasiekęs kūrimo tikslą.

Ištrauka iš 2010-03-22 pamokos pagal Baal Sulamo laikraštį „Tauta“

Klausimas (iš dienoraščio anglų kalba): „Ateities Visuomenė“, aprašyta Mokytojo Ašlago, – žodis žodin komunistinis manifestas:
1. Visuotinė religija – „Mylėk artimą kaip save“.
2. Pajamų paskirstymas: iš kiekvieno pagal gabumus, kiekvienam pagal poreikius.
3. Privati nuosavybė išliks, tačiau jos savininkas gauna ne daugiau nei jo poreikiai.
4. Nuosavybės valdytojai bus kontroliuojami visuomenės arba kontroliuos patys save.
5. Bedarbiai gaus tiek, kiek ir dirbantieji.
6. Pajamos bus panaudotos visuomenės reikmėms.
Kodėl kabala skelbia komunizmą, nors buvo įrodyta, kad jis neveikia.
Atsakymas:
1. „Mylėk artimą kaip save“ – tai bendras gamtos dėsnis, kadangi gamta – vienas organizmas.
2. „Iš kiekvieno pagal gabumus, kiekvienam pagal poreikius“ – bet kokios tarpusavyje susietos sistemos funkcionavimo dėsnis.
3. Savininkas laimi tai, kad realizuoja save visuomenės labui, įgydamas pagarbą ir išdidumą.
4. Visuomenės kontroliuojami – kol visais atžvilgiais nepakils viena pakopa aukščiau savo egoizmo.
5. Nedirbantieji dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių gauna kaip visi.
6. Visos pajamos, išskyrus būtinas kiekvieno pragyvenimui, yra bendros, skirtos visos sistemos gėrovei.
Skirtumas nuo sovietinės santvarkos yra tas, kad už vienijimąsi su visais kiekvienas gauna aukščiausią apdovanojimą – susiliejimą su Kūrėju, amžiną ir tobulą egzistavimą! Tai yra taisyklės „Mylėk artimą kaip save“ laikymosi priežastis su visomis iš to išplaukiančiomis išvadomis.
Tačiau žmonijos priartėjimas prie šių sąlygų vyksta palaipsniui, savo noru, o ne prievarta. Paslėptojo pasaulio atskleidimas suteikia jėgų ir troškimo būti jame!