Ir šis bandymas tęsėsi iki Karlo Markso laikų, kai buvo išrasta labai sėkminga komunizmo sklaidos programa, t. y. vienijanti užguitus kare už komunizmą, kad jie išvien kovotų prieš buržuazinį kapitalistinį režimą.
Kadangi užguitieji suinteresuoti šiuo karu tik savo pačių naudai, kitaip tariant, dėl egoistinių priežasčių, jie nedelsdami priėmė šią programą, dėl to komunizmas paplito visuose atsilikusiuose ir užguituose sluoksniuose.
Ir kadangi atsilikusieji sudaro didelę visuomenės dalį, nenuostabu, kad komunistai šiandien sugebėjo apimti trečdalį pasaulio. (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Komunizmui pavyko užimti trečdalį pasaulio. Bet koks jis? Užguitas, primityvus, su neišsivysčiusiais socialiniais, visuomeniniais santykiais, kur viskas buvo labai apleista.
Tuo metu, kai Marksas rašė apie komunizmą, Rusijoje buvo baudžiava. Komunistinė idėja užvaldė tuos, kas dar nežengė kapitalistinio vystymosi keliu, ir jie ėmė jį įgyvendinti jėgos metodu. Kitaip tariant, komunizmas rado trečiąjį pasaulį.
Komunistų-altruistų ir egoistinio proletariato susivienijimas buvo itin sėkmingas, kad nuverstų kapitalistinį režimą, nekenčiamą ir vienų, ir kitų, ir visiškai netinkamas tam, kad užtikrintų kolektyvinę tvarką su tinkama paskirstymo sistema.
To priežastis labai paprasta: žmogus ir piršto nepajudins, jei neturės kokio nors įpareigojančio jį šiam gestui tikslo. Šis tikslas – tai skatinanti judėti jėga, kaip kad degalų jėga stumia automobilį.
Rusijoje nebuvo nei kapitalizmo, nei tikros darbininkų klasės, galinčios ugdyti kartą pagal altruistinę programą.
Leninas atsivežė komunistines idėjas iš Ženevos. Jos galbūt buvo geros Europai, nors ji irgi dar nebuvo subrendusi joms ir neketino jų taikyti. Bet proletariato lyderiai nematė tikrosios žmogaus prigimties ir tikslo, kurio link jie turėtų eiti.
Juos motyvavo noras siekti revoliucinių pokyčių, užgrobti valdžią. Nors jie buvo idealistai, nesuprato, kad darbininkų klasė, inteligentija, valstiečiai buvo pasiruošę tik nuversti sistemą, bet ne daugiau.
Klausimas. Tačiau Baal Sulamas rašo, kad trečdalis pasaulio tuo metu užsidegė šia idėja.
Atsakymas. Iki šiandien ja užsidega atsilikusios, badaujančios tautos, kurios pirmiausia galvoja tik apie save.
Klausimas. Išeitų, kad altruistinė idėja negali būti įgyvendinta egoistiniame pasaulyje?
Atsakymas. Ji gali būti įgyvendinta labai didelio egoizmo pasaulyje, kuris jau baigė ego raidą ir mato jo trūkumus, supuvimą.
Tam reikia ne tik laiko, bet ir specialaus pasirengimo, mat turėtų būti ne tik pereinama nuo vienos santvarkos prie kitos – žmogus turi įsisąmoninti būtinybę pereiti į kitą lygmenį. Pirmą kartą žmonijos istorijoje egoizmas baigia savo viešpatavimą.

Iš 2017 m. lapkričio 13 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos gyvenimo programos gimimas

Ir vėl Marksas ir komunizmas…

Komunizmas: utopija ar tikrovė

Klausimas. Kinijos vadovybė pradeda naudoti skaitmeninių technologijų sistemą, galinčią analizuoti kiekvieno šalies piliečio duomenis; tai leis taikyti socialinio skatinimo ar bausmės priemones. Gerai tai ar blogai?
Atsakymas. Apskritai kalbame apie visuotinę ir gana natūralią mūsų dienų tendenciją: po istoriškai trumpo laisvės laikotarpio, vėl neriame į diktatūros, sekimo metodus, tik dabar pasitelkdami naujas technologijas.
Žmonės nesimoko iš ankstesnės patirties, nes vystosi veikiami vienos jėgos – savo egoizmo. Visi mūsų pakilimai ir nuopuoliai yra jo viduje. Tad, deja, ateityje mūsų laukia nelabai malonūs laikotarpiai.
Kita vertus, reikia suprasti, kad didelių šalių valdymui reikia kompetentingo požiūrio ir specialių kontrolės priemonių. Negalima visko palikti savieigai.
Kinija – rimta valstybė. Atsižvelgdamas į šios tautos istoriją, geografiją, mentalitetą, manau, kad nauja epocha padės jos vystymuisi ir laipsniškam išėjimui iš šimtametės priespaudos.
Apskritai tikiuosi, kad pasaulis galų gale pradės įsisąmoninti, kad tarpusavio santykiams reikia kito pagrindo, kitos bazės. Teisingas susivienijimas virš savo egoizmo – štai ko žmonės turi mokytis. Galbūt kinams pavyks pereiti kapitalistinės raidos kelią savo „socializme“ ir daugiau ar mažiau ramiai sukurti teisingus, gerus santykius tarp žmonių.

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos vystymasis – tai ryšių plėtra

Komunizmas pagal kinus

Du vystymosi keliai

Pelno sumažinimas iki nulio reiškia kapitalizmo pabaigą. Toliau – visų lygybė, kaip elito vergų, pagal TSRS pavyzdį.

Tikėjimas – tai tikėjimas aukštesniosios jėgos egzistavimu. Kabala – aukštesniosios jėgos pasiekimas. Iš tikėjimo į kabalą ateinama priklausomai nuo išsivystymo.

Pasaulis subrendo. Toliau tik mūsų geri santykiai gali jį pagerinti. Kitaip jis blogės. Todėl G20 nepadės!

Nuomonė: (Č. Nairas, globalusis rytdienos institutas, Honkongas): Per visą savo istoriją žmonija siekė sumažinti išteklių kainą:
– vergišku darbu, kol jis buvo pigus;
– kolonizacija dėl pigios darbo jėgos ir realizacijos rinkų;
– globalizacija, reikalaujančia ekonomikos augimo ir finansų sistemos globalizacijos.
Pastaruosius 100 metų kapitalizmo ekonomika klestėjo dėl sumažintų išteklių kainų ir kaštų perkėlimo į kitas šalis. Ši schema išsibaigė ir nebeatgis, o su ja ir svajonės apie amerikietiškąją svajonę! Kapitalizmas atsimušė į sieną, ir dabar kalba turi būti visiškai kita…
Komentaras: išteklių trūkumas pasaulyje iš vienos pusės ir natūralus siekis augti iš kitos pusės palieka mums vienintelę beribio prisipildymo galimybę – pripildymą ne materialiais dalykais. Paskatinti siekti šitokio prisipildymo įmanoma, teisingai auklėjant piliečius. Nematerialusis pripildymas išsipildys visų svajonės!

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias į poapokalipsę

Visuotinė krizė – tai pernelyg didelio vartojimo krizė

Prieštaravimo Kūrėjui krizė

Nuomonė (Robertas Skidelskis, Jungtinės Karalystės Lordų rūmų narys, politinės ekonomijos profesorius. Šaltinis – „Aljazeera“): Vakarų civilizacija atsisakė tikslo susikrauti turtus, supratusi, kad tai žudo galimybę jais mėgautis. Turtingose šalyse kapitalizmas nusistekeno. Iš patirties matyti, kad pelnas jau nebesuteikia žmonėms laimės. Kapitalizmas – puiki sistema deficitui įveikti. Efektyviai organizuota gamyba daugelį šalių pakėlė iš skurdo. Bet kai prekių deficitas tampa pertekliumi, sistema ir toliau išradinėja bei gamina naujas prekes. Ar ilgai?
Tai amerikietiškas gyvenimo stilius, kai pinigai ir prekės „kalba“. Kapitalizmo galas reiškia ir poreikio jų „klausytis“ pabaigą. Žmonės, užuot nuolat norėję vis daugiau, turėtų pradėti vertinti tai, ką turi. Turtingieji nebesistengtų tapti dar turtingesniais.
Tokia vertybių kaita įmanoma ne tik tose šalyse, kurių piliečiai jau turi daugiau nei jiems reikia, bet ir tose, kurių piliečiai turi mažiau nei būtina.
Iš patirties aišku, kad ir ekonomika būtų stabilesnė, ir piliečiai laimingesni, jeigu pajamos būtų skirstomos tolygiai.
Komentaras: Niekas negalėjo numatyti, kad mūsų prigimtis, egoizmas, nesivystys amžinai, bet staiga pirmą kartą istorijoje ims keistis: individualus egoizmas virs bendru, integraliu, globaliai priklausomu egoizmu, o žmonės, pildydami buvusius individualius, egoistinius norus, pajus tuštumą. O jeigu kas nors vis dar siekia tikslo „pinigai – laimė“, tai greitai supras, kad buvusieji šitos „laimės“ gavimo būdai neveikia, nes pasaulis tapo integralus ir globalus.

Daugiau šia tema skaitykite:

O kito pasaulio nerasite?

Popierėlis, vertas milijono dolerių

Lūžio taške – iš praeities į ateitį