Klausimas: Kaip nuo demokratijos pereiname prie fašizmo?
Atsakymas: Taip, kaip nuo kapitalizmo atėjome į demokratiją. Mumyse sukasi „varikliukas“, kuris vysto egoizmą ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai.
Kokybinis egoistinio „varikliuko“ vystymasis – tai nuolatinis judėjimas vienybės link. O vienybė egoistiniame lygmenyje atveda prie fašizmo. Todėl kadaise taip nutiko Vokietijoje – tuomet ji buvo labiausiai išsivysčiusi šalis.
Manau, kad grįštančiam fašizmui dabar aišku, koks trumpas jo kelias. Jis negali matyti priešakyje šviesios ateities. Situacija nebe ta, kaip buvo Hitlerio laikasi: Europos, pasaulio pavergimas, kariuomenės įvedimas į Afriką, Ramiojo vandenyno regioną. Jis tikrai labai rimtai siekė valdyti pasaulį.
Šiandien, jei laiku neparodysime pasauliui, kad raida turi būti kitokia, tai įmanoma, kad fašistiniai režimai įsigalės daugumoje pasaulio šalių, ypač išsivysčiusiose, ir tuomet pasaulis vėl nusidažys rudai. Istorija gali pasikartoti.
Turime parodyti visiems natūralų raidos kelią. Kiti keliai, nors ir konsoliduoja, integruoja visuomenę, bet pamažu atveda prie išnykimo, susinaikinimo.
Jei tai parodysime, tai galime tikėtis, kad žmonės supras idėją, nors realizuoti ją nebus taip paprasta.
Baal Sulamas savo straipsniuose rašo, kad gali įvykti trečias ir ketvirtas pasauliniai karai, nes kančios būtinos, norint pereiti Rubikoną nuo egoistinės raidos prie altruistinės. Viskas priklauso nuo to, kiek įstengsime parodyti žmonijai, kad galimas sklandesnis, geresnes perėjimas.
#223095

Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du vystymosi keliai

Kodėl grįžta nacizmas? II dalis

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Fašistinių visuomenių atsiradimas rodo, kaip jų norime, nes gamta mus prie to veda. Viduje besisukantis „egoistinis varikliukas“ verčia mus suprasti, kad žmonijos ateitis – susivienijimas.
Fašizmas – tai vienybė, tik jis blogas tuo, kad vienpusis, egoistiškas, priešais save turi matyti priešą, savo priešpriešą. Tai ne šiaip visuomenės susivienijimas, bet susivienijimas „dėl kažko ir prieš kažką“ – dėl mūsų idėjos ir prieš kieno nors idėją. Antraip, jis negali egzistuoti.
Fašistinė visuomenė turi socialistinę/ komunistinę alternatyvą, kuri, atrodo, yra šiek tiek apčiuopiama, bet neveiksminga. Teoriškai ji priešinga fašizmui.
Be to, ji negali būti įgyvendinta, mat fašizmas realizuojamas remiantis mūsų egoizmu. O priešinga vienijimosi idėja, grįsta meile, mūsų prigimčiai yra nenatūrali. Ir nors socializmo ir komunizmo šalininkai rašo ir kalba apie tai, tačiau visa tai itin teoriška ir rimtos praktikos ten nėra.
Nemanau, kad socializmas Rusijoje buvo tam tikras eksperimentas ir bandymas sukurti ką nors panašaus. Ten, žinoma, buvo panaudota tam tikrų įdomių elementų kaip visuotinis švietimas ir kita, tačiau kapitalizmas taip pat tai praktikavo, kad eitų pirmyn. Be to, tarybinė vyriausybė pasitelkė slopinimą ir kitus jėgos metodus, kurie įpareigojo žmogų tariamai palaikyti gerą tarpusavio ryšį su kitais.
Visa tai buvo atliekama „iš po prekystalio“, todėl to negalima pavadinti netgi bandymu sukurti visuomenę, priešingą išsivysčiusiam kapitalizmui ir fašizmui, grindžiamiems aiškiu egoizmu. Žmonija nieko negali padaryti, nors ir jaučia, kad yra lygiagretus kelias. Tam reikia perkurti visą žmogaus prigimtį, visą gamtą
Kabalos mokslas atsiskleidžia kaip žmogaus prigimties taisymo metodas, suteikiantis galimybę realizuoti susivienijimą, remiantis gerumu, gerais siekiais. Tačiau tik tokiu atveju, jei visuomenė iš anksto praktiškai persmelkta šių idėjų, be to, reikia, kad žmonės suprastų, jog kito kelio nėra.
Todėl tėra du vystymosi keliai: arba fašizmas, nacizmas, naikinimas, didžios kančios iki atominių karų, arba naujo tipo žmonių ugdymas.

Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Kodėl grįžta nacizmas? II dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Jei mūsų prigimtis egoistinė, tai ir mūsų vienybė egoistinė, o tai ir yra nacistinis, fašistinis režimas, nūnai šmėžuojantis horizonte.
Ir jis materializuosis, kaip tai kažkada nutiko Vokietijoje, nes tuo metu, beveik prieš šimtą metų, ji buvo labiausiai išsivysčiusi pasaulio šalis. O šiandien toks likimas laukia daugelio šalių.
Juk „fašio“ reiškia susijungimą, o gamta įpareigoja mus susivienyti. Ir mes galime pasirinkti, kokia forma vienytis: egoistine, vedančia į fašizmą, ar altruistine, kas vadinama paskutiniąja karta, kurią siūlo kabalos mokslas. Prieš mus tik šios dvi alternatyvos, todėl esame sankryžoje, kurią mato tik kabalistai.
Visi likusieji nemato šių dviejų kelių, jie mato tik vieną: nacistinį režimą, kuris dabar gimsta bei vystosi ir galų gale apims visą pasaulį. Fašizmas suskirstys visas rases pagal jų svarbumo lygį: baltaodžius, geltonodžius, raudonodžius, juodaodžius..
Be to, fašistai stipriai nekenčia žydų, mat šie turi priešingą vienijimosi metodiką ir fašistai tai nesąmoningai supranta, jaučia.
Beje, tai jaučia apskritai visa žmonija, todėl vedama nacizmo norės išnaikinti žydus pasaulyje. Taip jau ne kartą buvo istorijoje ir kaskart kartojasi, nes mes, žydai, nerealizuojame išsitaisymo metodikos, kurią siūlo kabalos mokslas.
Mūsų laikais kabalos mokslas nebėra slepiamas būtent tam, kad tinkamai susivienytume. Todėl mūsų karta vėl atsiduria sankryžoje: arba realizuojame šį mokslą ir judame pirmyn geruoju keliu, arba einame egoistiniu keliu, t.y. fašistiniu, ir pirmiausia tai įvyks JAV.
Viena vertus, skirtingai nuo Europos, tai viena šalis, kita vertus, joje gyvena daug tautų. Be jokių abejonių baltieji anglosaksai, vokiečiai, kurių labai daug Amerikoje, norės padaryti savo tvarką.
Ir greičiausiai ims spausti ne juodaodžius, raudonodžius ar geltonodžius, o žydus, juk būtent jie sukaupė pagrindinį kapitalą ir daro įtaką Amerikos visuomenei. Ir tikriausiai tai bus atlikta svetimomis rankomis, pavyzdžiui, afroamerikiečių.
Ir Europoje pagal Amerikos pavyzdį greitai atgims fašizmas, tarsi ir nebuvo visų šių metų. Staiga išvysime, kaip iš visų urvų išlenda nacistai su fašistinėmis vėliavomis, su visa buvusia simbolika, tarsi žmonijai ištrynė visą karčią patirtį ir sugrįžo 70-80 metų atgal.
Tik Izraelio tauta, kuri yra altruistinės vienijimosi metodikos nešėja, gali ją realizuoti ir apmokyti visą žmoniją, paaiškindama, kad kitas kelias veda į niekur. Viskas priklauso nuo Izraelio tautos. Ji neturi kito pasirinkimo: arba platinti visame pasaulyje kabalos mokslą, tinkamo vienijimosi metodiką, arba vėl keliauti į dujų kameras.

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 900

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl grįžta nacizmas? I dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Kodėl mes nekenčiame?

Klausimas. JAV ir Europoje atgimsta nacizmas. Galima tik stebėtis, kaip įmanoma, kad šiandien kelia galvą nacizmas ir atvirai save afišuoja, o praėjusio šimtmečio trečiojo ketvirtojo dešimtmečio katastrofos, atnešusios žmonijai tiek kančių, tarsi nebūta. Kas iki šiol traukia žmones nacizmo ideologijoje ir leidžia jai vėl sugrįžti?
Atsakymas. Kalbant apie šiuolaikinį nacizmą, mums reikia nusiraminti, kitaip nieko negalėsime suprasti. Išgyvenimai tiesiog užtemdys mums protą. Jei iš tiesų norime išsiaiškinti, kas vyksta, reikia peržiūrėti gamtos dėsnius, pagal kuriuos vystosi žmonija. Ir tada galbūt suprasime, kodėl nacizmas visada pas mus sugrįžta.
Kabala aiškina, kad šio reiškinio šaknys glūdi žmogaus prigimtyje, t. y. egoizme, nore mėgautis bet kokia kaina kito sąskaita. Toks noras yra kiekviename iš mūsų ir jis nuolatos auga, apibrėždamas mūsų elgesį: norą mėgautis, valdyti, vystytis, viską pasiglemžti sau.
Šį norą turi visi žmonės, bet vienų bendruomenių ir tautų jis auga greičiau, kitų lėčiau, įgydamas įvairias formas ir charakterį.
Jei žiūrėsime į žmoniją bendrai, tai akivaizdu, kad technologiškai ir ekonomiškai labiausiai išsivysčiusi yra Europa. Visi suvokia, kad tai, kas vyksta Europoje šiandien, rytoj gali nutikti Afrikoje, Kinijoje, Pietų Amerikoje.
Žmogaus egoizmas vystosi, versdamas mus kiekvieną kartą kurti naują progresyvią visuomenės santvarką. Taip nusileidome iš medžių ir įėjome į olas, paskui iš jų išėjome ir pasistatėme namus, susiskirstėme pagal profesijas, šeimyninius klanus, net į tautas bei valstybes.
Atsirado vergovinė santvarka, kuri iš pradžių buvo itin geidžiama ir progresyvi, vėliau ją pakeitė kitos pažangesnės santvarkos.
Egoizmas mumyse visą laiką augo ir reikalavo naujų tarpusavio santykių. Šie santykiai tarp žmonių vadinosi visuomenės sankloda arba santvarka. Tačiau jos visos priklausė nuo visąlaik augančio egoizmo.
Pasakyta, kad kūrinys sukurtas su bloguoju pradu, kuris visą laiką auga į vis didesnį blogį. Kiekvienas rūpinasi tik savo nauda, tačiau neturėdami išeities sudarėme įstatymus, kurie sukuria tam tikrą tvarką ir neleidžia atvirai ir grubiai naudoti egoizmo. Nustatome elgesio normas, statome kalėjimus kaip bausmę, o kaip atsvarą – kuriame mokyklas, švietimo sistemą, kultūrą.
Taip žmonių visuomenė vystosi, pereidama nuo vergovės prie feodalizmo, vėliau prie kapitalizmo. Kartu vystosi mokslas, visuomenės santvarka. Kapitalizmas suteikia žmogui santykinę laisvę. Daugiau nėra vergų, aristokratų ir monarchų.
Visą hierarchiją nustato tik pinigų kiekis ir kiekvienas turi galimybę prasigyventi! Matome, kad ir šiandien tai vyksta, pavyzdžiui, taip nutiko su Google ar Facebooko kūrėjais. Turėdamas sėkmingą idėją, žmogus gali pasiekti visuomenės viršūnę.
Tačiau kapitalizmas galų gale save peraugs, kaip ir viskas šiame pasaulyje, bei įgaus socializmo atspalvį, kaip atsitiko Skandinavijos šalyse, tam tikra prasme Prancūzijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Antrasis pasaulinis karas pastūmėjo pasaulį liberalizmo, pilnos laisvės link, kur kiekvienas gali daryti, ką nori.
Jei žmogus akivaizdžiai nekenkia visuomenei, tai gali daryti visa, ką panorėjęs. Nuo ankstesniųjų formų (vergovės ar feodalizmo) nuėjome labai toli. Mūsų dienomis įsiviešpatauja ultraliberalizmas, visko leistinumas. Kitaip tariant, egoizmui suteikta visiška laisvė veikti. Ir čia nebeaišku, ką toliau daryti.
Kartu su tuo kyla pramonės, finansų sistemos, kultūros, švietimo krizė. Viskas byra akyse. Iš švietimo sistemos lieka tik profesinis parengimas, bet niekas neugdo žmogaus. Degraduoja kultūra, griūva santykiai tarp tėvų ir vaikų, jauni žmonės nenori tuoktis ir kurti šeimų, dėl automatizacijos ir robotizacijos auga bedarbystė.
Mes tarsi netekome visų ryšių, kurie anksčiau mus siejo ir buvo būtini mūsų egzistavimui. Šiandien esu niekam niekuo neįsipareigojęs ir galiu daryti, ką norįs. Mes ne tai kad stovime sankryžoje, bet apskritai nematome kelio priešais save, čia ir yra problema. Tada ir paaiškėja, kad mūsų visuomenėje vėl atgimsta nacizmas, fašizmas.
Kodėl taip? Ar tai natūrali raidos tendencija? Kabalos mokslas teigia, kad mūsų pasaulis pasiekia visišką veikimo laisvę tam, kad kiekvienas galėtų padaryti išvadą, kad teisinga visuomenės forma – vienybė.
Taip tampame panašūs į globalią, integralią gamtą, kurioje visi lygmenys: negyvasis, augalinis ir gyvūninis susiję vienas su kitu ir tik žmogus su tuo nesusietas, mat jam duota galimybė pačiam užmegzti šį ryšį sąmoningai, suprantant.
Žmonija nenori įsiklausyti į kabalos mokslą, tad nežino, kur judėti. Pagal bendrą kūrinijos programą turime „tapti apvalūs“, kitaip sakant, susijungti tarpusavyje ir tapti gamtos dalimi.
Tačiau, jei mūsų prigimtis egoistinė, tai ir mūsų vienijimasis egoistinis. Jungiamės remdamiesi egoizmu ir tuomet išeina būtent nacistinis, fašistinis režimas, kuris nūnai šmėžuoja horizonte. Ir jis materializuosis, kaip tai kažkada įvyko Vokietijoje…

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 900

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes nekenčiame?

Skirtingos vienybės šaknys

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Klausimas. Kokios neoliberalizmo šaknys? Kodėl šiuolaikiniai inteligentai taip mėgsta šią ideologiją ir taip ją gina?
Atsakymas. Pirmiausia, gyvename pereinamuoju laikotarpiu. Mūsų visuomenė nuolat keičiasi. Kalbame apie normalią, išsivysčiusią Vakarų visuomenę, nenurodydami konkrečios šalies su jos pažiūromis, psichologinėmis šaknimis, ypatybėmis ir t. t.
Demokratinė visuomenė, kaip sakoma, yra geriausia iš visų blogiausių.
Tačiau daugiau nebegyvename demokratijoje. Tai buvo ypatingas laikotarpis, kai iš tiesų norėta įtikti žmonėms, siekta puoselėti bet kokius jų siekius, kad kiekvienas turėtų galimybę išreikšti save ir vystytis ta kryptimi, kuriai jaučia vidinį postūmį. Bet tai jau seniai praėjo.
Tai tęsėsi dvidešimt metų po Antrojo pasaulinio karo, ypač šešiasdešimtaisiais praėjusio šimtmečio metais. O paskui, kaip įprasta, viską apėmė egoizmas, kol pasiekėme savo dabartinę būseną.
Esmė ta, kad šiandien neoliberalizmas praktiškai virto nacizmu. Pažvelkite, kaip neoliberalai veikia visose šalyse. Jie reikalauja, kad visi būtų kaip jie. Ir tuos, kurie nesutinka, jie sunaikina. Argi tai tas pats liberalizmas, apie kurį kažkada buvo kalbama?! Jis išsigimsta į fašizmą.
Jau peraugome visus gerus, teisingus visuomenės pokyčius. Dabar esame kaip gyvatė, kuri gaudo savo uodegą ir ima pati save ėsti. Taip vyksta visose šalyse, visose vyriausybėse, visose visuomenėse.
Tarkime, kokioje nors šalyje konstituciniu būdu buvo išrinktas prezidentas. Ateina neoliberalai, mušasi, viską laužo, šaukia: „Mes nesutinkame!“. Bet yra konstitucija. Rinkimai baigėsi. Ką reiškia „mes nesutinkame ir jį nuversime?“ Tai jau diktatūra. Neoliberalizmas virsta priešingu sau.
Negalime žongliruoti terminais „liberalizmas“, „demokratija“ ir kt. Tai tiesiog žodžiai, kuriuos vartoja kiekvienas, kad tik brangiau parduotų tai, ko jam reikia. Taip mumis žongliruoja egoizmas po bet kokiomis iškabomis ir lipdukais.
Straipsnyje „Paskutinė karta“ Baal Sulamas rašo, kad kita santvarka po išvystytos demokratijos bus fašizmas. Jau matome tai, bet nieko negalime padaryti. Demokratija yra geras visuomenės klestėjimo laikotarpis, bet tai neišvengiamai veda į fašizmą. To neišvengsi.
Visuomenė turi savo objektyvius įstatymus, kurie vystosi taip, kad nieko į juos neįterpsi, nes taip gausime dar didesnį smūgį. Galbūt keliems dešimtmečiams, kaip po Rusijos revoliucijos, atitolinsime kokį nors procesą, bet nieko iš esmės nepakeisime.
Klausimas. Išeitų, kad neištyrus egoizmo, žmogaus prigimties, žemės lygmenyje neįmanoma sukurti nieko teisingo?
Atsakymas. Žinoma. Mes jau perėjome beveik visas santvarkas, net gyvenome egoistiniame komunizme, todėl nieko kito nepamatysime. Geriau nebus, bus tik blogiau.
Mums liko tik viena santvarka – paskutinioji karta. Tai reiškia, kad turime priimti dėsnį „mylėk savo artimą kaip save patį“ kaip aukščiausią žmogaus visuomenės, gamtos dėsnį ir mėginti suprasti, kaip galėtume jį realizuoti. Kitaip neturėsime ateities.
Klausimas. Ar jau pradėjome šį laikotarpį?
Atsakymas. Šis laikotarpis prasidėjo nuo Europos Sąjungos atsiradimo. Tuo metu buvau Prancūzijoje, ir mačiau, kaip ten važinėja didelės propagandinės mašinos, įrengtos kaip muziejus. Buvo galima įeiti, pasiimti atviruką, paskaityti brošiūras apie susivienijimą.
Bet net tada supratau, kad ši idėja yra neveiksminga. Tai buvo geras laikotarpis, skirtas tam tikrą laiką išsilaikyti, parodyti žmonėms, kad vienijimasis egoistiniu pagrindu netaisant žmogaus prigimties yra blogas ir sužlugdys juos.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Neoliberalizmas nueina nuo istorijos scenos

Kas nedirba, tas valgo

Būsima santvarka – žmonijos vienybė

Komentaras. Žvelgiant į ekonomikos statistiką, akivaizdu, kad visuomenė atsidūrė visiškoje aklavietėje ir tikėtinas atsakas į tai bus fašizmas. Matome, kas vyksta pasaulyje ir suprantame, kad viskas iš tikrųjų yra labai blogai.
Atsakymas. Fašizmas – irgi susijungimas tarp žmonių, tik egoistinis, o ne altruistinis – atvirkščias atspindys to, ką kalba kabalistai. Žinoma, kad vystymasis mūsų pasaulyje atves prie to.
Klausimas. Du paskutiniuosius dešimtmečius situacija pasaulyje negerėja, visi ekonomikos rodikliai smunka žemyn. Ko trūksta, kad vyktų permainos?
Atsakymas. Trūksta mūsų darbo skleidžiant informaciją, kad bent teoriškai informuotume visus visuomenės sluoksnius bet kokia tinkama forma ne tik apie visuomenės būklę, bet ir apie tai, ką turime pasiekti, kodėl taip turi būti iš gamtos /Kūrėjo (tai vienas ir tas pats) pusės.
Žodis „Kūrėjas“ skirtas tikinčiajam visuomenės sluoksniui, o „Gamta“ – netikinčiajam sluoksniui. Bet iš esmės, žmonės turi suprasti, kad tai vienas ir tas pats, ir visi turime prie to ateiti.
Jei kalbėsime apie fašistus, tai jie, be viso kito, dar pasikliovė aukštesniąja sfera, Himalajuose ieškojo savo aukštesniųjų šaknų. Jie jautė, kad vienybė yra teisingos visuomenės pagrindas. Bet kokia vienybės forma? Jie pataikavo savo prigimtiniam egoizmui.
Klausimas. Jie manė, kad jeigu pritrauks sau šią jėgą, tai įstengs užkariauti visą pasaulį.
Atsakymas. Taip. Bet dėl ko? Jie ieškojo šaknų: Kurgi ta aukštesnioji jėga, kurią galima rasti, būtent prie jos kojų paguldant visą pasaulį. Kitaip tariant, egoizmas – itin plati, savo šaknis turinti ideologija.
Klausimas. Ar dėsnio, kurio viduje esame, esmė – vienybė?
Atsakymas. Žinoma. Tik tokiu atveju jis absoliučiai priešingas kabalai, bet būtent taip jis atskleidžia save. Todėl fašizmas – priešakyje.
Klausimas. Tačiau viliamės, kad galėsime jo kaip nors išvengti.
Atsakymas. Tam reikia daryti tai, apie ką kalba kabala.
Klausimas. Apie tai kalbėjome dar prieš penkerius, septynerius metus, o šiandien jau akivaizdžiai matyti, kaip tai artėja prie žmonijos. Bet visuomenė kur stovėjo, ten ir tebestovi.
Atsakymas. Mat mums duodama laiko ir galimybė pamėginti eiti pirmyn ne fašizmo, o kabalos keliu.

Iš 2017 m. liepos 31 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė vienybė ar nacizmas?

Dešinysis radikalizmas Europoje, I dalis

Vidurinioji klasė smarkiai krypsta į dešinę

Nuomonė: Prievartos scenų skaičius JAV filmuose per šešiasdešimt metų išaugo 4 kartus, ypatingai „vaikams iki 13 metų“ filmų kategorijoje. Fašizmas buvo tapęs iššūkiu dorovinei žmonijos pažangai, jis dažnai vaizduotas kaip iracionalus kultūros sutrikimas, tautų sąmonės aptemimas, dirbtinė santvarka.
Tačiau problemos, pagimdžiusios fašizmą, neišspręstos, ir nuo 1970-ųjų kyla nauja fašizmo banga. Pirmiausia ji plinta per simbolių sferą, per kinematografiją, skleidžiant svastikas ir kitą fašistinę simboliką, formuojant prievartos kultą, paverčiant jį įprastiniu reiškiniu.
Ankstesnieji, 1960-ųjų, pacifistiniai idealai atmesti. Vietoje jų brukamas kario nugalėtojo idealas. Supermenas mažai kuo skiriasi nuo Trečiojo Reicho propaguojamo baltapūkio nugalėtojo. Dabar šie įvaizdžiai jau skiepijami ankstyvame amžiuje.
Tradicinius liaudies pasakų personažus, aukštinančius gėrio jėgą, pakeičia piktas kompiuterinių žaidimų herojus. Nauja žaidimų kultūra pratina prie minties, kad siekiant tikslo žudyti ne tik leistina, bet ir būtina.
Žiaurumo buvo įvairiose kultūrose, bet prievarta, pagrįsta antropologiniu pranašumu – tai charakteringas fašistinės sąmonės vaisius. Žmogžudystė kompiuteriniame žaidime iš viso nesiejama su žmogaus žudymu.
Galbūt skiepijami herojaus žmogžudžio įvaizdžiai neperžengia virtualiosios erdvės ribų, o žudydamas kompiuteriniame žaidime žmogus iškrauna agresijos užtaisą, todėl jo netenka kęsti aplinkiniams? – Statistika rodo priešingai: 1974 m. pasaulyje 100000 gyventojų tekdavo 3 tyčiniai nužudymai, ir kreivė krito žemyn, o nuo 1980 m. vektorius pakrypo į viršų, ir 1993 m. 100000 gyventojų jau tekdavo 4, o šiandien – 7 tyčinės žmogžudystės.
Politinė hegemonija prasideda nuo kultūrinės. Masinėje kultūroje fašizmo jau pakankamai. Kas bus toliau?
Komentaras: Toliau – eilinis fašizmas, apie kurį kabala įspėjo dar XX a. pradžioje, prieš atsirandant vokiškajam fašizmui. Kabala taip pat tvirtina, kad toliau yra galimi tik du žmonijos vystymosi keliai: kančių kelias, fašistiniai režimai, kuriems esant greitai kils 3 ir 4 termobranduoliniai karai, arba laipsniško sąmoningo visos žmonijos persiauklėjimo kelias (integralusis auklėjimas).

Daugiau šia tema skaitykite:

Fanatizmas, fašizmas arba kabala

Bandymai sušvelninti smūgį…

Daugiakultūriškumo vaisiai

Klausimas. Kaip įveikti pasaulėžiūros atotrūkį tarp kabalą studijuojančių žmonių ir kitų žmonių?
Atsakymas. Studijuodami kabalą mes formuojame ypatingą požiūrį į save, tikrovę ir Kūrėją – Aukštesniąją jėgą, kurią atskleidžiame supanašėdami su ja savybėmis. Tapdami panašesni mes vis labiau atskleisime ją 125 pakopose, kurių kiekviena – tai ištisas naujas pasaulis ir tame pasaulyje – naujasis aš.
Kita vertus, daugumos žmonių požiūris į tikrovę nekinta. Žmogus pasilieka savo lygmenyje ir suvokia pastovų, įprastą pasaulio vaizdą. Dar daugiau, jis tuo didžiuojasi, laikosi to, jaučiasi teisus ir manosi esąs blaivaus proto.
Mes nuolat keičiamės, nuolat abejojame, mums nuolat kyla klausimų. Mūsų kita akimirka gali būti priešinga ankstesnei. Mūsų kelyje apstu tokių iš vidaus iškylančių siurprizų.
Neatsitiktinai pasakyta: „Netikėk savimi iki mirties dienos.“ Pasakyk tai kokiam nors pašaliniam žmogui, ir jis iš aukšto nusišaipys, tarsi tu būtum ne iš šio pasaulio, tarsi tu iš viso nebūtum žmogus. Turime suprasti šį bruožą kreipdamiesi su savo žinia į adresatą – žmogaus suvokimas nesikeičia ir todėl jis taip pasitiki savimi.
Vis dėlto ateina laikas ir žmogų palaužia krizė. Tuomet visa jo pasaulėjauta sudūžta į šipulius ir štai jis jau nebežino, kur atsidūrė. Ką tik turėjo ištisą aiškų ir nuspėjamą pasaulį, ką tik žinojo, kaip reikia veikti, ir staiga virto mažu suglumusiu vaiku. Pasaulio vaizdas sudužo į šukes ir žmogus jau nebemato teisingų sprendimų, nebesupranta, kas vyksta, nebepasitiki savimi, jis išsigandęs: „Kur mama? Kur slėptis? Ką daryti?“
Taip jaučiasi žmonės dabartinės krizės metu – vis bejėgiškesni. Jie neturi atsakymų, kaip kad būdavo anksčiau.
Kažkada mes galėjome mėtytis tai viena, tai kita kryptimi, įvesdavome naujoves, darydavome revoliucijas – socialines, pramonines, kultūrines, trumpiau tariant, mums buvo aišku, ką reikia daryti. Visada rasdavome kokią nors permainų tendenciją ir laikėmės jos būdami įsitikinę savo teisumu.
Deja, šiandien to nebėra, nes žlugimas apėmė visas sferas. Tai visuotinis, totalus, visapusis žlugimas. O svarbiausia, paprasti žmonės vis aiškiau supranta tai, kas vyksta. Visas pasaulis byra į dalis. Ir kas gi jo laukia?
Trys dalykai: fašizmas, fanatizmas arba pakilimas, kurį siūlo kabala. Blaiviai mąstant, daugiau variantų nėra. Auklėjimas, švietimas, kultūra, darbas, konkurencija, technikos plėtra, kosmoso tyrinėjimai – visa tai jau nebeveikia. Viskas sudužo, nieko neliko. Vadinasi, reikia pakeisti patį žmogų. Kaip?
Fašizmas ir fanatizmas siūlo fundamentalistinį, šiurkštų kelią: tegul žmogus pašėlusiai patikės kuo nors. Įkalsime jam į galvą naują „faktą“, kuris taps nauju žmogaus gyvenimo pagrindu, ir paversime jį fanatiku, iš esmės „zombiu“. Taip elgiamasi, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose: čia žmonėms atrodo, jog tai išsigelbėjimas. Griūnant visam pasauliui, žmogus pasiryžęs iškelti savo tikėjimo vėliavą ir net mirti už jį. Aplinka palanki tokiai įvykių raidai.
Tas pats ir dėl fašizmo: „Mes patys pranašiausi! Mes eisime savo keliu ir pasieksime sėkmę  nepaisydami nieko!..“ Žmogus išmoksta trumpus, kapotus šūkius. Jie susiaurina jo akiratį  ir padeda tvirtai jaustis viduje, kai visi kiti racionalūs mūsų pasaulio principai jau nebeveikia. Štai kur krizė.
Na, o kabalos mokslas iš esmės sako žmonėms: „Mes turime racionaliai pakilti į iracionalią pakopą.“ Tai sunku suvokti. Vis dėlto, kad ir kaip būtų, aišku, kad kovojama prieš didelį, „siaurakaktį“ egoizmą, kuris stengiasi nuvilioti, nutempti žmones žemyn, o mes turime kelti juos aukštyn.
Čia viskas priklauso ne nuo jų stiprumo arba silpnumo. Fanatizmas ir fašizmas pajėgs pakeisti žmonių suvokimą, pažadėję priedangą nuo užgriuvusių problemų. Taigi mes turime sužadinti savo vidines jėgas, savo tarpusavio ryšį, kad pritrauktume Aukštesniąją jėgą. Tuomet ji per vidinį tinklą pasklis po visą pasaulį ir žmonės, pajutę, kad yra kitas kelias, juo nueis.
Neigiamos jėgos siekia primesti žmogui fanatiškumą, o mes veikiame iš vidaus ir, atvirkščiai, atveriame žmogui akis. Štai kur dabartinio mūšio esmė. Ir būtent todėl naciai taip nesitaikstė su žydais.
Mums pavyks. Tuo neabejojame.

Iš 2012 m. gruodžio 5 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar aš taisau pasaulį?

Vidinis tinklas: įėjimas pagal norą

Susivienijimas su įdaru

Nuomonė (J. Danilovas, „Pokrizinio pasaulio institutas“): G8 formatas per paskutinius 10 metų prarado savo efektyvumą, nes jame, skirtingai nei G20, neskamba besivystančių šalių − Kinijos, Indijos, Brazilijos balsas. Be to, pasaulis susiduria su globalia civilizacijos krize ir išspręsti ją galima tik giliau nei tai siūloma G8 formatu nagrinėjant problemas.
Paskutiniu laiku atrodo, kad dabartinė krizė tęsis dešimtmetį.
Problema slypi ne tik finansų, ekonomikos sferoje. Problema liečia ir šiuolaikinės visuomenės politinę organizaciją. Tai šiuolaikinės demokratijos modelio krizė. Iš Graikijos pavyzdžio matyti, kaip pačiomis populiariausiomis jėgomis tampa kraštutinės jėgos. Kai kuriems žvelgiantiems pirmyn politikams kyla baimė, kad kita politinio valdymo forma kai kuriose Europos šalyse gali tapti diktatūra.
Komentaras: Pažiūrėkite, ką rašė Baal Sulamas savo knygoje „Paskutinioji karta“ maždaug prieš 100 metų apie mūsų dienas: „Jeigu neįsisąmoninsime permainų ir nepertvarkysime mūsų visuomenės į integralią, visose išsivysčiusiose šalyse režimai iš demokratinių pasikeis į fašistinius ir diktatoriškus, dėl ko pasaulis prieis prie trečiojo pasaulinio atominio karo. Ir tik po jo ir tokių kančių, kokių dar niekad nebuvo pasaulyje, likusi nedidelė žmonijos dalis vis tiek privalės norom nenorom sukurti integralią visuomenę.“

Daugiau šia tema skaitykite:

Reikalingos skubios priemonės, kad būtų išvengta naujo recesijos vingio

Europai grasina pabaisos

Egoizmo aklumas

Klausimas: Mane stebina, kaip pirmaujančiose pasaulio valstybėse visi tie staigūs pokyčiai sukelia tokią silpną reakciją – kas iš tikrųjų vyksta su mumis?
Atsakymas: Aš manau, kad pasaulio „valdantieji“ suprato, kad jie nevaldo situacijos ir bando sušvelninti smūgį, kurį sukėlė smarkiai sumažėjusi naftos gavyba. Rezultatas – skaudus visos pasaulinės ekonomikos kritimas.
Tai, žinoma, sukels viso pasaulio pertvarką. Bus sunaikinta automobilių ir aviacijos pramonė, teks įvesti visuomeninį transportą, pirkti tik tai, kas būtiniausia. Tai, aišku, smogs visiems ekonomikos sektoriams.
Kas dešimtas darbininkas JAV yra susijęs su automobilių pramone. Bankrotų grandinė atsilieps visai šalies ekonomikai, paskatins kurtis ekstremistines politines partijas, kaip kad dėl panašių aplinkybių įvyko 1920 metais Vokietijoje.
Ne veltui kabalos mokslas perspėja, kad kitas pasaulio visuomeninio vystymosi tarpsnis, jeigu jo neištaisysime kabalos metodika, bus fašizmas! Aš manau, kad JAV tyčia iš anksto sužlugdė savo automobilių pramonę, numačiusi, kad ji pirma kris artėjančioje pasaulinėje krizėje. Taip buvo suteikta galimybę savo darbininkams ir pramonei restruktūrizuoti ekonomikos sektorių, taip priklausomą nuo naftos, kaip automobilių pramonė, į kitą, labiau paprastesnę, tiesiogiai „iš žemės“ gamybą ir vartojimą. O jei kalbėsim apie žiniasklaidą, ji atlieka tai, kas jai sakoma ir už ką mokama.

Daugiau šia tema skaitykite:

Globalus viduje

Popierėlis, vertas milijono dolerių

Nelošk iš savo gyvenimo