Globalus viduje

Krizė, globalizacija

Pirmiausia reikia pakeisti paradigmą, mūsų požiūrį į gyvenimą, į pasaulį. Privalau pasikeisti viduje, pakeisti paleidimo diskelį, atnaujinti savęs, pasaulio ir visuomenės vertinimo modelį. Nepakeitę žmogaus, negalėsime pakeisti pasaulio. Juk pasaulis – tai jo kopija.
Žmogiškoji prigimtis – pagrindas, ant kurio kuriama visuomenė, aplinka, kultūra, ekonomika ir visos kitos gyvenimo veiklos sritys. Pasaulis – tai išorinė projekcija to, kas glūdi asmens viduje. Todėl pirmiausia reikia keisti žmogų, ir tik į tai sutelkti visas pastangas.
Problema ne ekonomika, ne pramonė ir ne išsilavinimas. Viskas normalizuosis, kai pasikeis pats žmogus. O tam reikia jį auklėti. Auklėjimas – žmogaus vidinio persitvarkymo esmė. Jokie išoriniai „kompresai“ nepadės.
Galbūt turint šį tikslą reikia kreiptis į JTO, į UNESCO, į vyriausybes ir paaiškinti, jog vienintelė mūsų užduotis – pakeisti žmogų. Juk be šito jis nepakeis pasaulio.
Todėl šiandien geriausieji žmonijos protai nesupranta, kaip toliau gyventi, ką keisti. Žengėme į pakopą, reikalaujančią iš mūsų naujų, kokybiškų permainų. Nuo šiol visame mūsų pasaulyje turime veikti pasitelkę priemonę, kuri vadinama „laidavimas“. Tiktai kartu – vienas nesusidorosi.
Pavyzdžiui (mūsų sėkmės atveju), pradedantis kurti verslą žmogus suvoks, kad jo veikla yra  susijusi su visais pasaulio verslais, ir todėl į juos taip pat reikia atsižvelgti. Priešingu atveju pasisekimo nebus.
Nuo šiol nė žingsnio negali žengti neatsižvelgdamas į bendrą, globalinę sistemą. Todėl ir pats viduje turi būti globalus, su visais susijungęs.
Bet aš juk nesu globalus. Ką daryti? Nejaugi be šito man nesiseks? Teisingai, nesiseks. Tai nekintantis dėsnis. Be integralinio ryšio niekur nesiseks. Žiūrėk, mes jau grimztame į multikrizę. Išeitis tik viena – keisti save.
Kaip keisti? Kaip save performatuoti? Kaip praplauti savo smegenis? Kaip perinstaliuoti seną programinę įrangą ir įdiegti naują? Juk nuo šiol manyje turi būti bendri su visais pojūčiai, bendras mąstymas, kad mano veiksmai natūraliai atitiktų naują būseną. Mano prigimtis turi pasikeisti.
Tai įgyvendinti leis „grąžinanti į Šaltinį Šviesa“. Žmonės vis vien ją suras – galbūt per dideles kančias – bet kitos išeities nėra. Privalai pasikeisti, kad pasikeistų pasaulis, ir tu turi tam reikalingas priemones.
Norėdamas pasiekti tą Šviesą, turi įsisąmoninti blogį, idant suprastum, ko tau trūksta. „Man reikia pasikeisti!“ Bet iš kur tu žinai? Ir kaip būtent pasikeisti? Tavo noras jau susiformavo? Kol kas ne.
Todėl tau duotas darbo laukas (grupė), priemonė (kabalos mokslas) ir instruktažas (mokytojas). Prašom. Veik, pradėk įsijungti į laidavimo sistemą, žaisti ją, kad surastum trūkumus, kuriuos reikia ištaisyti. Tuomet turėsi su kuo kreiptis į Šviesą, kad tave išsitaisytų.
Tau netgi eiti niekur neteks: Šviesa pati pradės veikti pagal tai, kaip formuojasi, ryškėja tavo norai. Juk tu esi joje, todėl priklausomai nuo įdėtų pastangų ji tuojau pat suveikia. Vos tik pradedi savyje kažką kurti, ji iš karto veikia tave. Taip palaipsniui keitiesi net nematydamas tų besisukančių tavyje ratukų.

Iš 2011 m. liepos 13 d. pamokos, pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsilieti į permainų procesą

Egoizmo aklumas

Studijos – ne mums?

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>