Ką daryti, jei nukritai…

Dvasinis darbas

Klausimas: Jei nukritau, tai ką turėčiau padaryti, kad žengčiau pirmyn?
Atsakymas: Kai nukrenti, visų pirma dėl to gailiesi ir trokšti išeiti iš nuopuolio, pakilti aukščiau savo prigimties, kurios nebegali pakęsti. Tu netgi pateisini šį nuopuolį ir supranti, kad „Nėra nieko išskyrus Kūrėją“.
Tada palaipsniui apie tai pamiršti ir grįžti prie įprastos būsenos, manydamas, kad nieko baisaus, kad visko būna. Ir taip – iki naujo smūgio.
Kiek tokių smūgių prireiks, priklauso nuo to, kiek šioje situacijoje įjungsi protą, kiek daug dirbsi su savo nuopuoliais, pasitelkdamas į pagalbą grupę. Ji privalo tau tapti saugykla, kuri akumuliuoja visą tavo protą tuo metu, kai esi jausmų valioje, kad sugrąžintų jį į pusiausvyrą.
Ir atvirkščiai, kai patenki į šalto, sauso proto valią ir nežinai, kaip atgaivinti savyje jausmą, kad gautum įkvėpimo iš dvasinio, tai gauni iš grupės jausminių įspūdžių.
Tačiau niekad negali vienu metu turėti ir jausmą, ir protą. Todėl mums taip būtinas ryšys su grupe, kuris gali kompensuoti trūkstančią priešingybę, tarytum sujungti jas abi. Su sąlyga, kad tu nusilenki grupei ir esi pasiruošęs priimti jos kartėlį. Tada gali kažkaip sujungti savyje širdį ir protą.
Iš tikrųjų jie nesusijungia, nes tu dar iš tiesų nesusijungi su grupe, bet visgi ji iš tolo daro tau įtaką. Tokia šalutinė, „supanti“ įtaka leidžia tau kažkaip savyje sujungti dvi priešingybes. Tai padeda šiek tiek suprasti, kas yra dvasingumas ir ką reiškia šių dviejų polių susijungimas, kai aš jaučiu ir vienu metu suprantu dvasingumą – toje pačioje vietoje.
Tai visiškai ypatingas pojūtis, kuriame yra supratimas. Mūsų pasaulyje to beveik nebūna.

Iš 2011 m. rugpjūčio 8 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas stumia – aplinka gaudo

Kritimas – tai džiaugsmas

Kaip tapti dvasiniu supermenu?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.