Apsisupk gerumu

Integralus auklėjimas, Krizė, globalizacija

Gamta mus veda tobulos būsenos link. Iki šiol buvome prievarta stumiami pirmyn. Toliau galime judėti, tik suvokdami, kaip vystomės.
Dabar mes galime savo vystymąsi pagerinti, padaryti malonesnį ir greitesnį per aplinką. Visuomet vaikai ir suaugusieji vystosi, veikiami aplinkos. Anoniminių narkomanų bendruomenės, gyvūnų globa, lieknėjimo kursai – visa tai sukurta remiantis aplinkos poveikiu žmogui.
Geroje aplinkoje vystysimės kaip geri vaikai, be to, sukursime tokius pat pagrindus savo vaikams, bent jau iš jų išaugs kažkas gera. Galų gale, žmonija turi tik vieną – geros aplinkos – problemą.
Bet kuris tėvas džiaugtųsi, galėdamas atvesti savo vaiką į tokią aplinką, kur liejasi šiluma ir karaliauja geri santykiai, kur vaikai mokomi vieningumo, suteikiančio pasitikėjimo ir leidžiančio nebijoti bėdų, kančių nuo išdidumo ir kitų problemų, užkoduotų žmogaus prigimtyje. Nieko ypatingo tame nėra – tik gera aplinka, suteikianti „minkštą erdvę“ žmogui vystytis.
Tada jis atsiveria, įgydamas galimybę priimti ir sugerti, nesijausdamas nuolatinėje gynybinėje pozicijoje, priešiškoje aplinkoje. Mes, suaugusieji, ir patys nesuprantame, ką tai reiškia – būti geroje aplinkoje. Panašiai jaučiasi vaikas ant motinos rankų, kuriam nėra nieko, išskyrus ją. Tik toks pojūtis duoda jam vystymosi jėgą.
O mes to nejaučiame, todėl sustojome, susidūrę su visuotine krize. Visose srityse, kuriose anksčiau sekdavosi, žengti pirmyn nebegalime. Priešingai, mums gresia atmetimas.
Viena vertus, krizė gali būti žlugimas, o kita vertus – atgimimas. Juk pats žodis kilo iš graikų kalbos, ir pagal etimologiją reiškia naują pradžią. Tačiau mes klaidingai jį vartojame. Tarp kitko, išvertus iš ivrito, „krizė“ – tai yra gyvybės akmuo, t. y. vieta, kur gimsta nauja gyvybė.
Kalbant iš esmės, turime paaiškinti žmogui, ko jam reikia, kad būtų laimingas. O reikia jam geros aplinkos. Gerumo apsuptyje mums visiems bus tiesiog gera gyventi. „Aš pasitikintis, turiu draugų, visas pasaulis mano atžvilgiu gerai nusiteikęs ir linki man tik gero. Visi rūpinasi manimi, ir aš rūpinuosi visais. Gyvename pasaulyje, skendinčiame šilumoje, pasitikėjime ir gerume. Jis visas – meilė“.

Iš 2011 m. gruodžio 28 d. 2-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Pjesė, virstanti gyvenimu

Kad laikas nebėgtų veltui…

Sukurk sau teisingą aplinką

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.