Prasiskleidžiantis pasaulis

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Klausimas: Kokia nuolatinių perėjimų nuo vienos būsenos į kitą prasmė?
Atsakymas: Kada nors ši grandinė pasibaigs. Kiekvieną kartą išeini į kitą išmatavimą, tarytum pasaulis prasiskleidžia, ir patenki į erdvę kvadratu. O iš jos išeini į dar aukštesnio laipsnio erdvę, ir taip judi vis toliau ir toliau, kildamas tarytum iš vieno dangaus į kitą. O laikas, judėjimas ir erdvė bet kurioje ankstesnėje pakopoje – visas jos pagrindas tampa negyvuoju aukštesniosios pakopos atžvilgiu.
Tu vis iš naujo prasiverži tarp dviejų akimirkų į naują išmatavimą. Visa buvusi pakopa tampa bevertė ir praranda savo gyvybingumą, panašiai kaip mūsų pasaulis. Gyvenimas jaučiamas būtent perėjimo metu, todėl tai taip priešinga gyvenimui, kurį dabar jaučiame.
Mes nesame dvasiniame pasaulyje būtent todėl, kad esame užsidarę vienoje būsenoje tarytum kokone. Vėliau per mažytę angelę staiga ištrūksi į didžiulį pasaulį. Tačiau ši angelė taip pat neegzistuoja – turi pats ją susikurti, pereidamas nuo vienos pakopos į kitą.
Iš šių pereinamųjų būsenų ir formuojasi dvasinis žmogaus parcufas. Tai kokybinė struktūra, susidėliojanti iš tavo pastangų atlikti tokius perėjimus. Todėl pats savaime jis tikrovėje neegzistuoja – yra tik jo nešėjas, ant kurio jis kuria save patį.

Iš 2012 m. balandžio 17 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką.

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinis gyvenimas tarp dviejų sekundžių

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>