Paklusnumas gamtai – priverstinai!

Krizė, globalizacija

Nuomonė (O. Tarasova, profesorė, sociologijos mokslų daktarė): Civilizacijos krizė – tai civilizacijos susidūrimas su biosfera, kurios dalis civilizacija yra ir be kurios ji neegzistuotų, – tai pasekmė to, kad civilizacija neatsižvelgia į biosferos dėsnius, kadangi tai prieštarauja jos trumpalaikiams interesams.
Antrojoje XX amžiaus pusėje žmonija „atvėrė“ supančią aplinką, ir paaiškėjo, kad ši supanti aplinka, kurios žmonija nepastebėjo daugiau nei dešimt tūkstančių metų, kitaip tariant, per visą ankstesnę civilizacijos istoriją, ženkliai paveikė visus žmogaus gyvenimo aspektus: ekonomiką, socialinę plotmę, kiekvieno Žemės gyventojo sveikatą.
Supanti aplinka veikia remdamasi savo dėsniais, kurių tyrinėjimas pavėluotas, jų žmonija savo vystymosi procese bus priversta laikytis. Šių sąlygų nevykdymas atvedė šiuolaikinę civilizaciją į konfrontaciją su supančia aplinka.
Komentaras: Kabaloje tai vadinama pažeidimu pusiausvyros su supančia gamta, o apskritai – su Kūrėju, be to, ne tik mūsų juntamoje Visatos dalyje, bet ir kol kas mums neatskleistoje jos dalyje. Pagal tai, kaip keisimės, atstatydami pusiausvyrą, gamta nuosekliai atskleis mums savo slaptas dalis mūsų išsitaisymui, ir taip atskleisime naujus gamtos lygmenis – pasaulius, ir atskleisime save – ištaisytus, amžinus ir tobulus, kaip pati gamta – Kūrėjas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Klimato pokyčiai XVII amžiuje tapo pasaulinės krizės priežastimi

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Gamta netoleruoja disbalanso

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>