Paklusnūs gamtos vaikai

Kabala

Klausimas: Kaip paaiškinti žmogui, kuo skiriasi kabalos metodika, kuri kviečia abipusiam laidavimui ir pusiausvyrai su gamta, nuo socializmo ar gamtosaugos?
Atsakymas: Jei kalbėsime apie tikrąją kabalos metodiką, tai ji tyrinėja Kūrėjo atskleidimą kūriniams. Tačiau apie tai galima kalbėti tik su tais žmonėmis, kurie jaučia tokį poreikį, nori sužinoti, kaip valdyti savo likimą, pamatyti tikrąjį Visatos paveikslą, pakilti aukščiau gyvenimo ir mirties, atskleisti jėgą, realizuojančią aukštesnįjį mūsų valdymą ir patiems paveikti ją, pamatyti pro šį išorinį paveikslą viską, kas vyksta jo viduje, visas priežastis ir pasekmes, visus ryšius, kas buvo iki mūsų ir bus po to, kitaip tariant, absorbuoti visą Visatą.
Jei žmogus turi tokį poreikį, tai kabala suteikia jam metodiką, kuri atskleidžia prieš jį visą tikrovę. Tai mokslinė metodika, kurioje nereikalaujama aklai tikėti – ne religija, ne mistika, o mokslas.
Net jeigu žmogui nekyla tokių klausimų ir jis nori tik gero materialiojo gyvenimo, ši metodika taip pat gali jam padėti. Kadangi ji mokslinė ir remiasi egzistuojančių gamtos dėsnių atskleidimu.
Svarbiausias gamtos dėsnis – tai pusiausvyros dėsnis. Visa gamta siekia pusiausvyros. Pavyzdžiu gali būti antrasis termodinamikos dėsnis, entropijos pokytis ir kiti dėsniai. Tas, kuris yra pusiausvyroje uždaros sistemos viduje – išlošia. Tai visiems aišku.
Gamta – tai uždara sistema, kurioje visi elementai privalo būti pusiausvyroje, kitaip tariant visiškai tarpusavyje susiję viena bendra formule. Tuomet jie susikurs patį geriausią, sveikiausią, maloniausią ir patogiausią egzistavimą.
Ši taisyklė veikia visuose gamtos lygmenyse: tarp akmenų, augalų, gyvūnų ir žmonių. Tik visi skirtingai jaučia gyvenimą: augalai pradeda jausti, kad gyvena, gyvūnai – daugiau, žmogus – dar labiau, o akmenys tarsi šito nejaučia. Nors vėliau atskleisime, kad ir akmenys turi pojūčių.
Kabalos metodika – tai pusiausvyros sukūrimo metodika, kurią ji siekia realizuoti visoje kūrinijoje. Būtent šito šiandien mums trūksta mūsų pasaulyje, patiriančiame visuotinę krizę. Visa priežastis – pusiausvyros tarp gamtos dalių nebuvimas.
Kalbama ne apie kažkokią mistiką ar tikėjimą, o apie tikrai egzistuojančią problemą. Mes esame didžiulės Visatos viduje, mažoje planetoje. Šiandien visi mokslininkai tvirtina, kad tai uždara, integrali sistema, kurioje viskas tarpusavyje susiję, kaip ir žmonija, šiandien atrandanti savo tarpusavio ryšius. Kad išsivaduotume iš krizės, mums reikia pasiekti pusiausvyros formulę.
Galite tai vadinti socializmu, komunizmu, nors komunistai taip elgėsi todėl, kad jų partija buvo tuo suinteresuota. Mes elgiamės taip, nes gamta spaudžia. Aš galiu neįsiklausyti į gamtą, bet tai man pakenks! Mes tiesiog neturime išeities.
Tai nėra išgalvota teorija apie komunos sukūrimą, o žiauri būtinybė, kuri reiškiasi gamtoje. Todėl raginame žmones veikti atitinkamai, juk dabar jie veikia prieš gamtą. Nėra priežasčių tokiems kvailiems veiksmams, juk visi mato pražūtingas jų pasekmes!
Mes palaikome gamtos pusę, remdamiesi moksliniais įrodymais. Tūkstančiai mokslininkų patvirtina šį požiūrį savo mokslinių tyrimų rezultatais. Nėra sunkumų paaiškinti. Argi aš – socialistas? Nieko panašaus, aš – pats didžiausias egoistas! Tačiau aš noriu atmerkti akis ir pamatyti viską tikroje šviesoje. Ne užsimerkti ir slėpti tiesą, o atvirkščiai!
Egoistai labai trumparegiai ir nemato, kas nutiks po metų, dvejų, dešimties, dvidešimties. Todėl siūlome pagalvoti apie savo ateitį, pažvelgti nors truputį į priekį. Daugeliui akivaizdu, kad ir šiandien padėtis itin rimta. Kaip suaugę, protingi žmonės, negalime nusiraminti šiandienine akimirka – mes norime būti pakankamai išmintingi, kad pamatytume užgimstančią būseną. Tam ir reikalingas mokslas, kurio duomenimis mes remiamės.
Nekuriame savo planų, remdamiesi socialistinėmis Markso ir Lenino idėjomis. Tačiau jei matome dėsningą tendenciją, gamtos dėsnius, tai imkime juos vykdyti, juk esame gamtos vaikai, gyvenantys joje.
Jei galėčiau vienas užsitikrinti savo ateitį, aš nesikreipčiau į kitus, bet mes visi priklausome vienas nuo kito.

Iš 2012 m. gegužės 9 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala skirta ne griauti, o kurti

Remiantis mokslu, o ne koncepcijomis

Marksizmas – ne tai, ką manėme

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>