Klausimas, kuris kyla visiems

Kūnas ir siela

Straipsnyje „Kūnas ir siela“ Baal Sulamas aiškina, ką žmonija klaidingai įsivaizduoja apie kūną ir sielą.
Ši tema labai jaudina žmogų: „Kas yra manasis Aš, kai čia gyvenu? Kas su manimi nutiks po mirties?“ Gyvūnai dėl to nesijaudina, jie neturi tokių minčių, nes nejaučia laiko tėkmės gamtoje, nepakyla aukščiau jo. O žmonės, kurie jaučia gyvenimą, turi ir atotrūkio nuo jo pojūtį, todėl gimsta klausimas: „Kas vyksta už šių ribų?“ Juk iš tikrųjų mes priklausome amžinajam pasauliui ir dėl to kiek patys pajėgiame užduodame atitinkamus klausimus. Jie gali būti įvairaus gilumo, bet kyla visiems.
Dėl to žmonės susikūrė įvairiausių teorijų ir koncepcijų. Pasaulyje priskaičiuojama keletas tūkstančių religijų, tikėjimų, konfesijų ir t. t., kurias Baal Sulamas skirsto į keletą rūšių:
- Vieni mano, kad jokios sielos nėra, o kūnas – tai „mašina“, „maišas“ cheminių junginių, persmelktų elektros impulsų.
- Antri mano, kad kūne yra siela, kuri įsikūnija gimstant ir išeina iš kūno prieš mirtį.
- Treti neneigia sielos, bet pripažįsta, kad kūnas gali egzistuoti ir be jos. Juk prisiuvame prie kūno nutrauktas dalis, persodiname organus, netgi dirbtinius, o ateityje galbūt patys kursime kūną iš organų rinkinio.
Trumpiau kalbant, žmonės labai susipainioję. Yra siela ar ne? Kūne ji ar ne? Niekas to moksliškai neįrodė, todėl kiekvienas renkasi teoriją pagal savo skonį. Kiek daug jų gimė praeitame amžiuje ir kiek pelno atnešė savo kūrėjams! Tačiau tikro atsakymo nė viena nesuteikia. Juk nė viena iš šių koncepcijų neatskleidžia to, apie ką pasakoja.
Tai tinkamas laikas kabalos mokslui, kuris leidžia praktiškai atskleisti visą tikrovę, patį Kūrėją, sielą, trumpai tariant – viską. Niekas nėra nuo mūsų paslėpta. Kabala ir vadinama „slaptuoju mokslu“, nes nagrinėja tai, kas paslėpta, padeda tai išaiškinti. Kas nori – prašom. Žinoma, reikia skirti tam jėgų, bet ir atlygis atitiks indėlį! Čia galite atskleisti tiesą.
Tačiau atskleidimą lemia vidiniai žmogaus pokyčiai. Kabalos mokslas nagrinėja ne išorinius veiksmus, ne apeigas, ne amuletus ir sakramentus. Tiesiog tiksliai ir aiškiai, be užuolankų reikalauja pasikeisti. Klausimas pateikiamas griežtai: „Valdomas noro gauti, tu visą laiką galvoji ir rūpiniesi savimi. Esi „egoistiškas gyvūnas“. Pradėk apie tai galvoti, tikrinti, suvokti savo blogį ir taisyti jį į priešingybę – ketinimą duoti. Yra ypatinga jėga, kuri atlieka šį ištaisymą, kai dirbi grupėje.“
Vienaip ar kitaip, realizacija paprasta ir aiški kiekvienam, kas nori apie ją sužinoti. Didžiausia kliūtis –  tinginystė. Dėl to kol kas tiek nedaug atskleidžia tiesą.
Kabalos moksle matome, kad nėra sielos, kuri būtų kūne. Yra sielos indas, dar vadinamas „sielos kūnu“ – gavimo noras, visiškai nukreiptas į davimą. Tai yra ištaisytas indas sielai, t. y. Šviesai, kuri pripildo jį pagal savybių panašumo dėsnį ir vadinama „sielos Šviesa“.
Jei žmogus iš savęs sukuria indą Šviesai, Šviesa jį pripildo, ir tada jis turi sielą, priklausančią vienai ar kitai pakopai, priklausomai nuo noro, su kuriuo žmogus dirba. Yra penki sielos Šviesos lygmenys: nefeš, ruach, nešama, chaja ir jechida. Apskritai žmogus turi pakilti iki didelės bendros sielos ir visur matyti savo dvasinius turtus.
Materialusis pasaulis išnyksta, nustoja egzistuoti. Juk materialiojo jutimo organai įsivaizduojami, juos žmogui suteikė tam tikram laikui, kad pabėgtų iš jų kuriamos tikrovės paveikslo į dvasinį pasaulį.

Iš 2012 m. rugsėjo 7 d. pamokos pagal straipsnį „Kūnas ir siela“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskirti savąjį „Aš“ nuo laikinojo kūno

Gyvensime!

Laisvė nuo mirties

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.