Bedarbystė – nauja Europos jaunimo ideologija

Krizė, globalizacija

Pranešimas: Jaunieji Europos bedarbiai nenori įsigyti aukštojo arba profesinio išsilavinimo, atsisako dirbti nekvalifikuotą darbą, palikdami jį migrantams, jie įpratę prie sotaus gyvenimo ir nenori susiveržti diržų, nesiima rizikos pradėti savo verslą.
Europos Sąjungoje masinė jaunimo bedarbystė, pasiekusi 23 proc., 8 milijonų žmonių skaičių (nuo 17 iki 25 metų – Graikijoje 54 proc., Ispanijoje 53 proc., Italijoje, Portugalijoje ir Airijoje – daugiau nei 30 proc.), įgijo struktūrą. Formuojasi prarastoji karta – galinga socialinė politinė grupė, savo materialinių problemų sprendimą užkraunanti valstybei, vadinasi – savo šalies piliečiams.
Pietų Europos šalyse jaunimo bedarbystė įgyja ideologijos bruožų, virsta protestu prieš neteisingą ekonominę politiką. Jauni bedarbiai, nusivylę darbo rinka, vis aktyviau reiškiasi politikoje, ko dėl laiko stokos negali daryti dirbantis jaunimas.
Šie žmonės nekuria šeimos, gauna finansinę pagalbą iš valstybės ir tėvų, todėl vis dar gali gyventi be vargo. Šios klasės pagrindinis politinis tikslas – konservuoti dabartinę sistemą, kuriai esant viena visuomenės dalis priversta išlaikyti kitą, skelbiančią „socialinio teisingumo idealus“.
Komentaras: Krizė bedarbių skaičių padidins iki 90 proc., nes būtent tiek gyventojų nereikalingi darbo rinkai, kuri trauksis iki optimalaus dydžio. Ką daryti su likusia žmonių mase, žmonija nežino. Kabalos požiūriu, reikia paskirstyti darbą po keletą valandų į savaitę. Likusį laiką visi turi mokytis ir įgyvendinti integraliojo visos žmonijos suvienijimo programą. Šis milžiniškas darbas yra mūsų gyvenimo tikslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas keisti stereotipus

TDO: jaunimo bedarbystė tris kartus viršija suaugusiųjų

Nedarbas eurozonoje pasiekė rekordinį lygį

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>