Visuomenė – vienas bendras dvasinis organizmas

Egoizmo vystymasis, Integralus auklėjimas, Krizė, globalizacija

Klausimas. Kalbėdami apie integralią būseną mes turime galvoje visuomenę ar, remdamiesi kabala, vieną bendrą dvasinį organizmą?
Atsakymas. Tai vienas ir tas pats. Kalbame apie visuomenę, kuri pradeda jaustis kaip viena bendra visuma. Joje atsiranda kolektyvinis protas, kolektyvinis jausmas, kolektyviniai poreikiai, kolektyvinis požiūris į visa. Kitaip tariant, visa visuomenė tampa vienu bendru vienetu ir pradeda jausti visus gamtos lygmenis visiškai susijusius tarpusavyje. Ir kai visą šią milžinišką gamtą žmogus įtraukia į save, mato, jaučia ją savo viduje, jis ima perprasti jos programą.
Būdamas šios programos dalis jis ima suvokti ją visą. Jis tarsi mato save užgimusį prieš milijardus metų ir tebetęsiantį savo raidą po milijardų metų, juk jis ima įsitraukti į visą šį didžiulį integralios gamtos organizmą. Jis pradeda jausti visas jį gaubiančias jėgas ir suprasti, kaip tai veikia, kokį poveikį daro jam, kaip jis, būdamas vienintelis aktyvus gamtos elementas, ne instinktų valdomas, o sąmoningas, gali daryti įtaką sau, savo likimui, savo ateičiai.
Vis dėlto žmogus įgis tai tik tada, kai integraliai įsitrauks į visus gamtos lygmenis. Tuomet jis užkops į aukščiausią gamtos lygmenį – į Kūrėjo, jei galima taip pasakyti, lygmenį. Kūrėjo nėra, pati gamta yra Kūrėjas. Žmogus pasiekia tokį lygmenį.
Klausimas. Kaip apibrėžti pačią visuomenės sąvoką, juk visuomenė ir organizmas suvokiami kaip skirtingi dalykai? Visuomenė kartais palyginama su organizmu, bet tai metafora, vaizdinys.
Atsakymas. Šios sąvokos suvokiamos kaip skirtingi dalykai visuomenėje, kurioje visi elementai nesusiję tarpusavyje. Jeigu tai yra į dalis, į gabalus sudužęs organizmas, kaip kad baisios būsenos ligonis, kurio visos sistemos neteko pusiausvyros, tuomet jūs teisūs. Tokios būsenos yra dabartinė mūsų visuomenė, kurią mes bandome išgelbėti nuo mirties, nuo visiško visų sistemų suirimo. O kai visos sistemos, kiekviena iš jų ir visos kartu, palaiko viena kitą, išlaiko pusiausvyrą, tuomet tai yra tiesiog integrali visuomenė.
Replika. Kitaip tariant, mes turime nubrėžti aiškią ribą tarp visuomenės vaizdinių, kurie viešpatauja sociologijoje. Ten viskas paprasta: yra paprasta visuomenė – pirmykštė bendruomenė, gentis, ir sudėtinga, itin diferencijuota visuomenė.
Atsakymas. Beje, pirmykštės bendruomenės praktiškai buvo integralios visuomenės. Jos rėmėsi instinktyviu lygmeniu, kaip yra gyvūnų pasaulyje.
Vis dėlto mes skiriamės nuo gyvūnų pasaulio tuo, kad mumyse išaugo egoizmas. Ir dabar mes pradedame vienytis kitame lygmenyje.
Gyvūnai instinktyviai suvienyti į integralią bendruomenę. Taip juos laiko gamta, gamtos visuotinis dėsnis. O vėliau virš mūsų gyvūninio kūno išauga egoizmas, ir turime pradėti integruotis jau aukščiau jo, kartu su juo. Kitaip tariant, egoizmas ir suteikia mums naują integracijos lygmenį.

Iš 2012 m. lapkričio 26 d. TV programos „Integralusis pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Integralusis auklėjimas – svarbiausias būsimos visuomenės kriterijus

Surasti jėgą, pažadinančią meilę

Žmonijos valios pastanga

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.