Kuo aukštesnis kalnas, tuo didesnis džiaugsmas jo viršūnėje

Dvasinis darbas

Klausimas: Kodėl žemėje gyvena būtent septyni milijardai žmonių, o ne 700 milijardų, juk tuomet bendras indas būtų daug didesnis ir mes pajaustume didesnį malonumą?
Atsakymas: Esmė ne kiekybėje, o kokybėje. Vyksta kokybinis padidėjimas – kiek aš galiu išeiti iš savęs.
Kai pradedu kilti aukščiau savo egoizmo, apskritai nejaučiu kitų žmonių. Vietoj jų jaučiu lauką, norus, vektorius, su kuriais galiu susijungti, susilieti mūsų bendruose noruose, siekiuose ir suvokti daugiau.
Pats didžiausias malonumas – tai Aukštesniojo suvokimas: Aukštesniosios jėgos, Aukštesniojo valdymo, nes jis pagrįstas pliuso ir minuso – noro gauti ir noro duoti – priešingybe. Jų susidūrimas pagimdo mumyse didžiules tuštumas, kurias pripildome, ir tuo mėgaujamės.
Tai milžiniško tvarkos ir harmonijos stygiaus suvokimas, o paskui – šios harmonijos suvokimas. Kai susiklijuoja priešingybės, kurios anksčiau buvo absoliučiai nesulyginamos, ir papildo viena kitą, tada žmogus pasiekia savo jausmuose ir prote (suvokime) neapsakomą malonumą.
Klausimas: Vadinasi, kuo didesnis kalnas, tuo džiaugsmingesnis pakilimas pabaigoje?
Atsakymas: Tuo džiaugsmingesnis jausmas, kai tu stovi jo viršūnėje.

Iš 2012 m. kovo 11 d. televizijos programos „Pokalbiai su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienijimasis it sugniaužtas kumštis

Kokybinių pokyčių laikas

Kas eilėje paskutinis? Aš po jūsų!

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.