Suvokimo epocha

Krizė, globalizacija

Klausimas: Baal Sulamas rašo, kad mūsų epochoje atsirado galimybė pagreitinti vystymosi procesą ir pakilti pas Kūrėją. Kaip įžiūrėti šią galimybę ir ją įgyvendinti?
Atsakymas: Mes gyvename ypatingu laiku, kuris iš tikrųjų suteikia mums galimybę. Visų pirma dėl to, kad išsivyniojantys viduje informacinis genas (rešimo) skatina mus atskleisti žinias apie Kūrėją, apie gyvenimo esmę. Juk tai ir yra tas svarbiausias klausimas, kuris bunda žmonėse. Praslinkus vystymosi tūkstantmečiams, žmogus iš tikrųjų pradeda ieškoti savo gyvenimo prasmės, o ne tik siekia pragyventi patogiai.
Dar prieš kokius penkiasdešimt metų manėme, kad materialinės gėrybės neišsenkamos ir vartotojiškos visuomenės perspektyvas ekstrapoliavome iki begalybės: „Viskas įmanoma: mes nuskrisime iki žvaigždžių, valdysime gamtos jėgas, maudysimės pertekliuje…“ Toks buvo mūsų egoizmo vektorius.
Bet staiga mes pasisotinome, o tiksliau, mūsų noras pradėjo keistis. Mes nepatenkinome visų savo poreikių, neparūpinome kiekvienam jachtos, rūmų, asmeninio lėktuvo, salos, planetos, –  troškimai tiesiog pasikeitė. Taip keičiasi vaiko norai: paprašo saldaus sūrelio, bet kol sulakstai į parduotuvę, jis užsimano dešros.
Šiandien pasaulyje yra daugybė alkanų, ligotų, vargstančių žmonių, bet norai keičiasi, išgyvenant sunkumus tampa aišku: net jei ir gaus viską, ko trūksta, tai žmonių nebepatenkins. Vienas dalykas – pasisotinimas, pripildymas, kas kita – malonumas. Baal Sulamo pavyzdyje svečias sako šeimininkui: „Net jei duosi man visą pasaulį dovanų, man bus maža, nes tai – ne mano nuopelnas“. Taigi, pripildymas bus, o malonumo – ne.
Kalbame apie du labai subtilius momentus, kurie paskutiniame vystymosi laikotarpyje, nežiūrint į nepasitenkinimą ir nesaugumą, žmogų verčia ieškoti savo gyvenimo prasmės. Atsiranda naujas noras, ir būtent iš jo laukiama pasitenkinimo, net jei ankstesnėms viltims nebuvo lemta išsipildyti. Tegul jam lieka tik būtiniausi dalykai – jis ieško pasitenkinimo tame, kas jam svarbu dabar.
Taip po pinigų, valdžios, technologinio suklestėjimo ir informacinės eros pakopų mes įkopėme į naują – prasmės pakopą. Žmonės nusivilia ir žudosi, nes neranda savo egzistavimo prasmės. Toks pirmasis išsilaisvinimo epochos požymis.
Antrasis požymis – pabudimas viso pasaulio, o ne tik tų, kurie ieško prasmės. Pasaulis grimzta į krizę, kuri iš esmės yra psichologinė, vidinė. Žmogus daugiau negali valdyti visuomenės ir savo asmeninio gyvenimo. Viskas griūva, tampa nebekontroliuojama, kadangi mūsų egoizmas nustojo vystytis, baigė darbą, puikiai atlikęs savo uždavinį.
Greitai atsiras naujos, labai nemalonios ligos, sukeltos tuo, kad mes persistengėme egoistiškai naudodami kenksmingas medžiagas, dėdami jas į maistą ir į kitas vartojimo prekes. Apskritai, atsiskleis visi neigiami reiškiniai, kurie būdingi egoizmui, bet kenkia žmogui. Mes bijome atominės bombos, susidūrimo su asteroidu, bet vienintelis virusas gali pribaigti visą pasaulį.
Galiausiai ir pasaulis, kuris reikalauja išsitaisymo, ir mes patys, siekiantys to paties, ir pasireiškiančios priemonės, viskas iš vidaus ir išorės rodo, kad epocha suteikė mums galimybę pakilti.

Iš 2013 m. vasario 17 d. pamokos pagal „Straipsnį knygos Zohar pabaigai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas finišuoja

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Sriuba visiems

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.