Kanalų išvalymas supančiai Šviesai

Dvasinis darbas, Kabala, Kongresai, įvykiai

Išsitaisymams yra skirtas tam tikras laikas: „6000 metų“, tačiau tik tuo atveju, jei tiesiog seksime kalendorių. Per 6000 metų privalome užbaigti išsitaisymą, bet rengdamiesi galime užbaigti kur kas anksčiau. Ir tuomet tai bus vadinama Šviesos ir „pagreičio“ (achišena) keliu, kuriuo eisime užuot vystęsi natūralia eiga, kančių keliu.
Taigi, jeigu norime pasiekti naujų būsenų, pritraukiame į šaltinį grąžinančią Šviesą. Reikia patikrinti, kokiais materialiais veiksmais mes iš tikrųjų pritrauksime Šviesą, kuri tinkamai mus parengs. Kol kas veiksmai yra materialūs, nes atliekame juos egoistiškai. Vis dėlto, nors mūsų ketinimas yra egoistinis, mes galime pritraukti taisančią Šviesą, todėl ji vadinama supančia Šviesa.
Jeigu mūsų pasirengimas teisingas, mus veikia Šviesa žadindama tiek, kiek mes stengiamės. Tam kiekvienas turi vaidinti prieš draugus, rodyti, koks svarbus jam yra tikslas, kaip jis yra užsidegęs, kaip siekia tikslo. Netgi nepatirdamas smarkaus entuziazmo jis privalo vaizduoti išorėje šimtąkart didesnį įkvėpimą, nei jaučia viduje.
O tas, kuris taip nesielgia, nusižengia ir pražudo save. Jis bus išmestas lauk ir supanti Šviesa jo neveiks. Supanti Šviesa daro poveikį priklausomai nuo bendro tarp žmonių esamo ryšio. Žmogus, kuris nežadina kitų kiek galėdamas, pagal iš aukščiau jam suteiktas sąlygas, nutolina nuo savęs supančią Šviesą.
Supanti Šviesa nuolat juda, automatiškai įvertindama, kiek aš panaudoju man suteiktas priemones. Pagal tai priartinu arba nutolinu Šviesą. Jeigu aš atsiveriu kitiems ir stengiuosi juos pažadinti, tai tampu kanalu, per kurį supanti Šviesa gali daryti įtaką kitiems.
Mes pradedame nuo įprastų mechaninių veiksmų, kurie niekaip nesusiję su dvasingumu. Vis dėlto dėl jų supanti Šviesa ima stipriau šviesti per mane ir tokiu būdu aš pabundu pats bei pažadinu kitus. Šitaip tai veikia. Mes rengiamės, stengiamės susivienyti, o to susivienijimo viduje patiriame ir galingesnį švytėjimą, ir didesnį atskleidimą.
Viskas priklauso nuo mūsų indų pasirengimo, ir pradėti reikia nuo grynai materialių, su dvasingumu nesusijusių veiksmų, kuriuos geba atlikti bet kas, netgi naujokas. Netgi jei jis nelabai supranta, kas vyksta, ir jam sunku sutelkti ketinimą, – nesvarbu, juk čia paisoma nuo jo pastangų priklausančios „lyginamosios jėgos“.
Vaikai itin daug bruzda ir triūsia, todėl greitai auga! O vėliau žmogų užvaldo tingumas, įvairūs egoistiniai išskaičiavimai, jis liaujasi lakstęs, verčiau pailsi – tad ir nustoja vystytis. Pasiekę tokią būseną, kai jau reikia nebe fizinio, o vidinio, dvasinio tobulėjimo, mes sulėtiname savo pasikeitimų greitį, kol visiškai liaujamės vystytis, taip pasmerkdami save mirčiai.

Iš 2013 m. birželio 26 d. pokalbio apie pasiruošimą kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Sankt Peterburgo kongresas: šuolis prasideda nuo įsibėgėjimo

Perėjimas iš atakos į kasdieninį karą

Bendra jėga atskleisime dvasingumą!

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.