Kas nulemia pasaulio veidą?

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Žmonijai būdingas labai specifinis, egoistiškas tikrovės suvokimas, dėl kurio mes manome, jog pasaulis sukasi pagal tai, kaip mes jį valdome. Taip mano vyriausybės ir žmonės, turintys jėgos bei turto, patyrę gyvenimo sėkmę. Ir netgi visiškai paprastas žmogus galvoja, kad visas jo gyvenimas yra jo poelgių pasekmė.
Kiekvienas kažką kaltina dėl to, kas vyksta, ir visi galvoja, kad mes – šio pasaulio šeimininkai. Pripažįstame, jog žmogaus prigimtis bloga ir egoistiška, tačiau ką padarysi, jei tokie esame? Tokie esame ir taip gyvename valdydami šį pasaulį. Aišku, galima būtų valdyti jį kur kas geriau, ne taip barbariškai, protingiau, humaniškiau. Bet nieko nepadarysi, jei mes tokie.
Kuriame įvairias sistemas bandydami sutvarkyti šį pasaulį, kiek įmanoma, sutikdami, kad jis netobulas, bet yra, kaip yra. Žmonija įsitikinusi, jog pasaulis yra mūsų elgesio, ryšių, kultūros, išsilavinimo, politikos, ekonomikos ir prekybos pasekmė.
Visa tai nulemia pasaulio veidą. Tikimės savo veiksmais kažkaip pagerinti gyvenimą ir negalime sutikti, kad apskritai mūsų matomas pasaulio vaizdas nėra mūsų veiksmų rezultatas.
Kūrėjas, Aukštesnioji jėga, kas sekundę piešia mums šį paveikslą pagal informacinius genus (rešimot). Priklausomai nuo šių rešimot, mumyse formuojamas pasaulio vaizdas, ir mes niekaip negalime turėti jam įtakos, išskyrus teisingo požiūrio į jį susikūrimą, t. y. pripažinimą, jog visas vaizdas kyla iš Kūrėjo. Tai pasakytina tiek apie praeitį, tiek apie dabartį, tiek apie ateitį. Kūrėjas mūsų suvokimą organizuoja remdamasis tokia laiko ašimi.
Svarbu ne tai, kaip mes žiūrėsime į pasaulį, o kaip žiūrėsime į Kūrėją! Tą akimirką, kai perkeliame savo dėmesį nuo paties pasaulio į jo Valdovą, į Šaltinį, Kūrėją, iš karto įgyjame teisingą suvokimą. Tuomet ir išaiškėja, kad visas pasaulis (olam) – tai paslėptis (alama), mūsų smegenyse kylantis efemeriškas vaizdas, įtraukiant šalis, valstybes ir baisią netvarką, vykstančią visame šiame mažame Žemės rutulyje ir su kiekvienu atskiru žmogumi.
Šis vaizdas piešiamas mums visomis įmanomomis formomis, vaizduojami tarptautiniai ir asmeniniai konfliktai, įvairios vidinės ir išorinės problemos. Visa tai tam, kad mes išmoktume nepaisydami visų šių formų pateisinti Kūrėją, Šaltinį. Visi šie vaizdai atsiranda mūsų egoizme, priešingam Kūrėjui nore mėgautis. Matome savo pačių vidinius trūkumus, kai suvokiame juos kaip išorinę tikrovę.
Taigi nėra prasmės apgailestauti dėl sunkių įvykių praeityje arba dabartyje ir nebesitikėti geros ateities. Mūsų užduotis – pakilti ir prilipti prie šaknies, absoliučiai geros ir nešančios gėrį. Visa, kas mums skirta pajusti kaip tikrovę: save pačius ir šį pasaulį, skirta tik tam, kad virš to užmegztume ryšį su absoliutaus gėrio šaltiniu ir paliktume savo egoistinį norą, iškreipiantį ir gadinantį pasaulio paveikslą.

Iš 2014 m. kovo 7 d. pasiruošimo pamokai

Daugiau šia tema skaitykite:

Visata – žmogaus veidrodis

Kūdikis, suvystytas į šio pasaulio apklotą

Filmas pagal žiūrovų užsakymą

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.