Nereikia naujo faraono, vardu Hamas

Izraelis šiandien, Platinimas

Klausimas. Kyla įspūdis, kad Izraelio tautoje yra labai gilus slaptas ryšys, kaskart prabundantis, pasireiškus išorinei grėsmei?
Atsakymas. Kai mus materialiajame lygmenyje spaudžia, imame jausti aukštesnio lygmens vidinį ryšį. Galima sakyti, kad šis ryšys prabunda, tiksliau, mes patys tampame jam jautresni.
Gyvenu įprastą gyvenimą: namai, šeima, darbas, ir staiga kyla įtampa – problemos, nelaimės, karas. Todėl man norisi būti mažiau susijusiam su šiuo sluoksniu, žemiškuoju gyvenimu. Noriu pakilti virš jo ir atitrūkti nuo visų šių problemų.
Tai padeda man silpniau jausti šį įprastą žemiškąjį sluoksnį ir tapti jautresniam aukštesniajam gyvenimo lygmeniui, kuriame kadaise buvome susijungę į vieną dvasią. Kadaise mes jau realizavome principą „būti vienu žmogumi su viena širdimi“, gyvenome kaip viena tauta, t. y. su viena dvasia, vienu noru, vienu ketinimu ir tikslu, laiduodami vienas už kitą.
Kiekvienas suprato, dėl ko jis egzistuoja, rėmėsi principais: „Nedaryk kitam to, ko nenorėtum pats“, „Mylėk artimą kaip pats save“, „Visas Izraelis – draugai“. Tautoje viešpatavo vienybė ir laidavimas. Gal ir neilgai, bet visa tai buvo ir yra įrašyta mūsų genuose. Todėl savo šaknimis esame susiję su šiuo lygmeniu. Tą akimirką, kai mums materialiajame lygmenyje pasidaro blogai, iš karto tampame jautresni dvasiniam lygmeniui.
Šis lygmuo yra mumyse visada ir sunkiais momentais tuoj pat prabunda jo pajutimas. Todėl esame pasiruošę padėti kareiviams bei vienas kitam. Taip elgiamės ne tik todėl, kad jaučiamės broliais nelaimėje ir vienijamės materialiajame lygmenyje kaip gyvūnai, kartu gelbėdamiesi iš miško gaisro, bet ir dėl aukštesnių priežasčių.
Mūsų tarpusavio užuojauta kyla iš dvasinių šaknų, iš priklausymo tai pačiai šakniai. Šiame pasaulyje nėra tokio ryšio. Jis leidžia taip stipriai pajusti vienam kitą, kad šiame tarpusavio ryšyje, vienoje širdyje, neįmanoma atskirti vieno nuo kito. Tai ir reiškia būti vienu žmogumi su viena širdimi.
Turime grįžti į šią būseną – vieno žmogaus su viena širdimi. Negalime leisti, kad šis procesas būtų išjudintas „Egipto bausmių“, kaip buvo seniau. Tie smūgiai suartino Izraelio tautą, priartino vienybę, kaip sakoma: „Faraonas priartino Izraelio sūnus prie Kūrėjo.“ Tačiau dabar mes patys turime judėti šios vienybės link – nereikia karo, naujo faraono, vardu Hamas, ir iš visų pusių puolančių priešų.
Vietoj jų patys turime išsiugdyti svarbą tos būsenos, kai buvome kartu, turime norėti siekti jos geruoju, o ne lazda varomi. Kalbėkime apie tai, plėtokime šią mintį, reklamuokime, kad imtume norėti vienybės. Tuomet neprireiks jokių išorinių negatyvių faktorių, tobulėsime geruoju.
Dvasinis ryšys visada buvo mumyse, tik paslėptas, per šiokiadienių rūpesčius nepastebimas. Tačiau galime jį pažadinti ne tik karo, bet ir taikos metu. Tada ir kasdienis mūsų gyvenimas taps dvasingesnis, nukreiptas į aukštesnį tikslą. Galime visą kasdienį gyvenimą išnaudoti nuolatiniam mūsų vidinio ryšio atnaujinimui ir gaivinimui.

Iš 2014 m. rugpjūčio 12 d. 425-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Uždegti šviesą visoje Žemėje

Dvasinio gyvenimo išvakarėse

Izraelis, naujo gyvenimo viltis

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>