Narkomanijos priežastis – vienatvė…

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija, Sveikata

Pranešimas. Jau šimtmetis, kai narkotikai uždrausti, ir per tą ilgą kovos su jais laiką vyriausybės sukūrė istoriją apie narkomaniją, kurią mes priėmėme kaip tiesą. Bet tikroji tiesa įpareigos mus pasikeisti!
I eksperimentas. Žiurkes po vieną patalpindavo į atskirus narvelius, kuriuose stovėdavo po du indus: tiesiog vanduo ir vanduo su heroinu (kokainu). Vienišos žiurkės, paragavusios vandens su narkotikais, grįždavo prie jų, kol nugaišdavo. Bet taip vykdavo tik tada, kai žiurkės narvelyje gyvendavo po vieną.
II eksperimentas. Pastatė žiurkėms parką: spalvoti rutuliukai, geriausias žiurkių ėdalas, tuneliai, po kuriuos galima bėgioti, ir keletas draugių – viskas, apie ką žiurkė gali svajoti. Visos žiurkės ragaudavo vandens iš abiejų indelių. Tačiau tokiomis geromis sąlygomis gyvendavusioms žiurkėms vanduo su narkotikais nepatikdavo!
Žurnalas „Time“: tarp amerikiečių kareivių, kovojusių Vietname, heroinas buvo vartojamas taip pat dažnai, kaip ir kramtomoji guma. Pagal „Archives of General Psychiatry“ duomenis, antrojo pasaulinio karo metais 20 procentų vokiečių kareivių tapo heroiną vartojančiais narkomanais. Bet 95 proc. narkomanų kareivių metė vartoję narkotikus, kai grįžo iš karinės tarnybos į taikų, malonų gyvenimą,  – narkotikai tapo nebereikalingi.
III eksperimentas. Žiurkės buvo laikomos atskirai po vieną, ir joms leido narkotikus 2 mėnesius. Žiurkės tapo visiškai priklausomos nuo narkotikų, jų smegenys buvo pažeistos chemijos. Tada tas žiurkes apgyvendino žiurkių parke. Žiurkės greitai nustojo vartoti narkotikus ir grįžo prie normalaus gyvenimo. „Gerasis“ narvelis jas išgelbėjo.
Daugybė žmonių ištisus mėnesius vartoja diamorfiną (medicininis heroino pavadinimas) ligai palengvinti, bet sugrįžę į įprastą gyvenimą jų nebepasigenda.
Gatvės narkomanai yra tarsi vienišos žiurkės, kurių vienintelė paguoda – narkotikai. Iš ligoninės paleistas pacientas – kaip žiurkė, grįžusi namo, į „gerąją“ aplinką.
Atsvara narkomanijai – tai ne susilaikymas, o geras ryšys su žmonėmis. Kova su narkotikais didina narkomanų skaičių: po kalėjimo jie pripažįstami nedarbingais, o tai lemia dar didesnę izoliaciją…
Alternatyva yra. Galima sukurti sistemą, atkuriančią narkomanų ryšį su pasauliu, kuri atitraukia juos nuo priklausomybės.
Portugalija pirmavo Europos Sąjungoje pagal narkotikų suvartojimą – 1 proc. gyventojų vartojo heroiną. Šalis bandė kovoti su narkotikais, bet problema tik augo. Tada jie atšaukė baudžiamąją atsakomybę už narkotikų vartojimą ir skyrė pinigų narkomanų socializavimo programai, kad žmonės turėtų tikslą, teikiantį jėgų gyventi.
To reikia ne tik narkomanams. To reikia mums visiems, nes verčia mus kitaip galvoti apie save. Žmonės – tarpusavyje susijusios būtybės. Mums reikalingas ryšys ir meilė. Išmintingiausias XX a. posakis skamba taip: „tik ryšys“. Bet mes susikūrėme aplinką ir kultūrą, kuri atskiria mus vieną nuo kito, o pakiša mums pakaitalą, ryšio parodiją, vadinamą internetu.
Narkomanijos augimas – tai simptomas mūsų gyvenimo būdo, kai žymiai daugiau dėmesio skiriame daiktams, nei savo artimiesiems. Mūsų XXI amžius – vienatvės amžius. Visi turime kalbėti apie socialinę reabilitaciją, visiems kartu reikia išsigydyti nuo izoliacijos ligos, dėl kurios tarsi klaidžiojame tirštame rūke.
Komentaras. Gero tarpusavio ryšio atkūrimas, priešinantis mūsų nenorui – egoizmui, yra absoliuti panacėja nuo visų bėdų. O tada, kai pasieksime vienybę, pakliūsime į Aukštesnįjį pasaulį – amžiną, tobulą egzistavimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur slepiasi laimė?

Vienišas arba gyvenimas atskirai

Pražūtinga civilizacijos trajektorija

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.