Laisvė ir priklausomybė

Biblija, Dvasinis darbas

Nedirbkite sau stabų nei drožinių, nestatykite savo žemėje statulų nei akmeninių atvaizdų ir jų negarbinkite, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. Švęskite šabus ir gerbkite mano šventyklą. Aš esu Viešpats. [Senasis Testamentas, Kunigų (Levitų) knyga, 26 skyrius]
Nieko negarbinti – reiškia stengtis būti maksimaliai savarankiškam, laisvam.
Paradoksas, bet ši laisvė ir savarankiškumas turi formuotis su šūkiu „Aš – Dievas“, o tai reiškia absoliučią nelaisvę. Ir šioje absoliučioje nelaisvėje, kurią pasiekiu, turiu būti visiškai laisvas, tai yra pakilti virš savęs ir susivienyti su Kūrėju.
Vienybėje su Juo įgysiu visišką nepriklausomybę. Mums šį paradoksą sunku suvokti dėl jo dualumo, bet taip yra. Juk ir kvantinės fizikos mokslininkai jau pradeda suprasti šį dualumą. Nors jie iki galo jo nesuvokia, bet numano, kad yra būtent taip.
Kaip tai suderinti? Niekaip. Plokščioje mūsų suvokimo sistemoje tai neįmanoma. Mes negalime net įsivaizduoti, ką reiškia būti maksimaliai laisvam, susivienijus su Kūrėjo jėga. Tam mūsų viduje turi būti sistema, jungianti dvi priešingybes.
Komentaras. Kitaip tariant, turiu išsivaduoti iš visų stabų ir dievukų, kuriais seku…
Atsakymas. Stabai ir dievukai reikalingi mano vystymuisi. Man reikia ko nors įsikibti, kaip vaikui, laikančiam kokį nors žaislą, čiulptuką, skudurėlį ir negalinčiam be šito apsieiti. Taip jis pažįsta pasaulį.
Be stabų ir dievukų neįmanoma judėti pirmyn, nes vystomės, pakildami virš jų. Kaskart keičiu įvairiausias dievybes, kol pakylu virš šių būsenų ir tampu visiškai laisvas nuo stabų, o kartu visiškai priklausomas nuo Kūrėjo.
Šis reiškinys būdingas mūsų laikams, kuomet palaipsniui nyksta dievukai ir stabai, o žmogus tarsi pakimba ore. Pradedame jų atsikratyti. Bet tuo pačiu vyksta ir jų renesansas, – dar susidursime su padidėjusiu potraukiu religijoms ir su jais susijusiems karams.
Žmonija turi kokiu nors būdu perkirsti kietą Gordijaus mazgą, ką nors padaryti su ekonomika, politika – su visa ta koše, kurios prisivirė pasaulyje.
Deja, tokiu metodu nieko neišspręsi. Vienintelė alternatyva kančioms – teisingas žmogaus auklėjimas, pasaulio įvykių suvokimas. Kito kelio nėra: arba žmogaus keitimo metodas, arba gamtos ir visuomenės spaudimas mums. O kritinis taškas vis arčiau.

Iš 2014 m. lapkričio 19 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo prietarų prie tikrojo gamtos pažinimo

Didžiulė Kūrėjo malonė

Sudaužyk stabus savyje

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.