Pabėgėliai: kas laukia Europos? II d.

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Individualistų perlydymas
Nepakanka jausti ryšio su kitais, nepakanka susikibti rankomis it paklusniems vaikučiams. Turiu pajausti, kad mes su jais esame kaip vienas, viena širdis, vienas jausmas, vienas protas, vienas sumanymas. Viskas bendra. Nuo to niekur nepabėgsi ir šiame bendrume aš išnykstu, ištirpstu. Mes tampame viena „mase“ ir aš nebesirūpinu niekuo asmenišku. Drabužiai, avalynė, gyvenamas plotas, lova, maistas – visa tai ne mano. Nieko mano. Ir tik po radikalaus vidinio perversmo, pasijusiu gerai, tapsiu laisvas.
Kitaip tariant, man reikia perdirbti, performuoti savo egoizmą.
Tai nereiškia, kad teks gyventi tam tikroje ultra komunistinėje komunoje, tačiau per nerealizuotus mūsų išsitaisymus, per neatvertą širdį ir nepajaustą „apskritą“ pasaulį Gamta mus spaudžia.
Ir ypač spaudžia europiečius, individualistus iki kaulų smegenų. Jiems „mano namai – mano tvirtovė“. Ir nuo to niekur nedingsi, prie individualizmo linkstama ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kiekvienas žmogus, kiekviena tauta gaus savąją individualizmo porciją, formą, kad panortų atsikratyti egoizmo.
Taps aišku, kad kitaip tiesiog neišgyvensime. Ir štai tada imsime ieškoti: kaip išsikapstyti iš šios bėdos? Kaip pakeisti, „sulaužyti“ save? Kaip sudaužyti į šipulius savo prigimtį?
Antraip padėtis taps nepakenčiama. Verčiau mirti, nei taip gyventi. Juk aplinkiniai „laužo“ mano egoizmą, jie spaudžia mano individualistinę pasaulėjautą ir to neįmanoma ištverti. Aš jau nebežinau, kaip būti: sunaikinti juos ar pačiam susinaikinti…
Tačiau Gamta neleis mums to padaryti. Juk jos tikslas, programa – kad mes pasirūpintume savimi, kad išsitaisytume. Čia niekas nepadės: nei marihuana, nei raminamieji, nei antidepresantai…
Kiekvieno žmogaus laukia didžiulės permainos, ir mums vis dėlto teks išsitaisyti, „perlydyti“ save – iš egoistų į altruistus, taip, kad jaustumėmės tarsi viena šeima.
O šeimoje galiu miegoti su savo mažyliu vienoje lovoje. Arba užleisti visą lovą vaikams, o pats atsigulti šalia. Toks turėtų būti požiūris. Ir mes ieškosime sprendimo: kaip pakeisti savo prigimtį, kad kiekvieną laikytume už savo mylimą vaiką?
Kitos išeities nėra. Ir žmonės tai supras.

Iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. 616-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Senosios Europos bejėgiškumas

Pasaulis ant naujos vystymosi eros slenksčio

Žmogaus išsitaisymo procesas prasidėjo

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.