Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Naujasis internetas

Klausimas. Matau, kad mano šešiolikmetis brolis ir jo draugai gyvena šaltame pasaulyje, bendrauja tik virtualiai, tarsi būtų uždaryti abejingumo kapsulėje. Kas galėtų pažadinti juos iš šito abejingumo, kaip galėčiau broliui pagelbėti?
Atsakymas. Manau, kad tai būdinga visai jaunajai kartai, juk jos egoizmas labai didelis ir išsivystęs, neleidžiantis pajausti vieniems kitų. Matome, kad visi tampa abejingi. Teroristai kasdien žudo žmones, o mes prie to lyg ir pripratome.
Tėvai nesijaudina dėl vaikų, o vaikai dėl tėvų, jie vis labiau tolsta vieni nuo kitų. Esame natūraliame vystymosi procese, todėl negalime savęs lyginti su praėjusiomis kartomis, kai vyravo kitokie žmonių tarpusavio santykiai.
Mūsų egoizmas pernelyg išbujojo, tai rodo nuolat vykstantys pokyčiai. Į mūsų gyvenimą atėjo technika, naujosios technologijos, ryšys per kompiuterio ekraną, modemą. Nejaučiame vienas kito, o bendraujame keisdamiesi trumpais jaustukais, šypsenėlėmis.
Matyt, toks naujosios kartos poreikis. Tačiau, pasak kabalos, tai būtina sąlyga pereinant į kitą pakopą. Jei nesimokyčiau kabalos, būčiau tokioje pat neviltyje, kaip ir visas pasaulis. Bet, būdamas kabalistas, matau, kad viskas, kas su mumis vyksta – tai nepasitenkinimas dabartine būsena, kurią turime išgyventi ir užsinorėti pakilti į kitą pakopą.
O kitoje būsenoje norėsime bendrauti vieni su kitais ne per televizijos kabelius ir internetą, bet iš tiesų vienydamiesi. Juk pajusime, kad šiuolaikinių kompiuterių kuriamas atstumas kiekvieną iš mūsų uždaro kokone, narvelyje.
Šiuo metu visas mūsų gyvenimas sukoncentruotas šiame narvelyje, į kurį užsisakome picą ir kolą, nenorime nieko matyti, tik savo kompiuterio ekraną. Mums būtina pereiti šį etapą, kuris galų gale atves į blogio suvokimą. Tai yra, pajusime dabartinės būsenos blogį, jos tuštumą. Gyvenime neliks užpildymo, tikslo, prasmės.
Šioje abejingoje mechaninėje kartoje iš žmogaus vidaus prasiverš klausimas: „Dėl ko aš gyvenu?“ Ir tuomet pamatysime nuostabų jos vystymąsi.
O kol kas reikia stengtis išaiškinti, į kokį tikslą veda mus toks vystymasis, kokia jo nauda. Kompiuteriai atskleidžia mums tiesą, tai yra leidžia pajusti, kad jie negali užpildyti žmogaus gyvenimo.
Žmogaus gyvenimo esmė – tai ne klaviatūros ar mobiliojo telefono maigymas, o jutiminio ryšio su kitais kūrimas, kai pakylame į aukštesnį tikrovės suvokimo lygį ir pradedame jausti Aukštesnįjį pasaulį. Tuomet mūsų gyvenimas tampa amžinas ir tobulas.
Kabalos mokslas mums aiškina, prieš kokias naujos realybės duris, pasiruošusias atsiverti visiems, stovime. Imkime dirbti kartu, kad žmonija priartėtų prie šių durų į naująjį pasaulį atvėrimo.

Iš 2016 m. sausio 8 d. radijo stoties 103FM programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Širdžių apnuoginimas

Cukerbergo kalėjimas

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.