Flirtas su Kūrėju

Dvasinis darbas

Dvasiniame kelyje dažnai nutinka taip, kad Kūrėjas liaujasi reagavęs, nebežadina mūsų, nebesiūlo kokių nors pokyčių. Viskas tarsi sustingsta, apmiršta, ir mes nežinome, ką daryti.
Ir dabar nuo mūsų priklauso, kaip judėsime pirmyn, kaip atskleisime, ką dar turėtume ištaisyti, kad prilygtume Kūrėjui , kad atskleistume, jog „nėra nieko kito tik Jis “.
Sakytum, viskas absoliučiai statiška, viskas apmirė. Ką gi daryti?
Kūrėjas reikalauja, kad dabar patys imtume Jį žadinti, reikalauti iš Jo kokių nors judesių. Kaip mama, jau nieko nereikalaujanti iš vaiko, bet siekianti, kad jis pats norėtų su ja žaisti.
Yra tokia taisyklė: ką žmogus gali atlikti – nelaikoma jo darbu ir į tai nekreipiamas dėmesys. Dvasiniame darbe paisoma tik to, ką žmogus daro virš savo pastangų.
Tai vyksta, kai nematau jokių pokyčių iš Kūrėjo pusės, jis nesuteikia man akstino per tam tikras kliūtis suvokti, kad „nėra nieko kito tik Jis“.
Kur ieškoti tų kliūčių? Kaip pamėginti ką nors atlikti, kai nejauti skonio?
Taip tarp dviejų mylinčių kyla noras šiek tiek įgelti partneriui, kad atsirastų papildomas naujas skonis – pernelyg viskas prėska. Visiškas nusiraminimas atveda į nulį, tiek, kad neįmanoma to pakęsti. Kūrėjas sukuria mums tokias būsenas ir mes turime patys pažadinti, išjudinti Jį, kad eitume Jo link.

Iš 2016 m. liepos 29 d. kongreso Sankt Peterburge pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Begalinis flirtas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.