Baimė subręsti

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Komentaras. Amerikiečių specialistai atliko keletą tyrimų ir eksperimentų su šimtu savanorių iš skirtingų JAV universitetų. Tyrimai parodė, kad šiuolaikinis jaunimas labiausiai bijo subręsti.
Dauguma šiuolaikinių paauglių labai anksti susimąsto apie tai, kad jau greitai taps suaugusiais, ir todėl jiems kils daugybė problemų.
Atsakymas. Mūsų laikais viskas buvo priešingai. Mes taip norėjome suaugti, pradėti dirbti, kažką daryti, kažko siekti, kažką atrasti. Mokykla atrodė mums kalėjimu.
O čia, priešingai – jiems ir taip gerai, mat visko yra. Jie užsidarę kaip koncentracijos stovykloje su savo telefonu ar kompiuteriu. Juos uždarė į „narvą“, suteikė pripildymą, nuo kurio nepabėgsi, ir nuolatos jame sukasi. Žinoma, jie nenori nuo to atsiplėšti. Jei galiu it vaikas praleisti visą laisvalaikį savo „ekranėlyje“, tai man daugiau nieko nereikia.
Vidutinis laiko tarpas, kai žmogus gali dirbti, užkariauti pasaulį, daryti atradimus – nuo 20 iki 60 metų. O jiems šiame amžiuje nėra nieko tokio, kas juos trauktų!
Kadaise svajojome būti lakūnai ar kosmonautai. O paskui visi ėmė žvelgti į lakūnus kaip į taksistus: „Tik pamanyk, vežioja keleivius šen bei ten…“
„O ką ypatingo veikia kosmonautai? Nuskrido, pasisukiojo, nusileido ir viskas“. Žmonės nebesiekia romantikos, ypatingo užsipildymo, niekas jų netraukia šiame pasaulyje.
Ir tai vyksta itin greitai. Mes sparčiai vystomės ir jau suprantame, kad šis pasaulis mūsų nepripildys. Nors to dar visiškai neįsisąmoninome, bet jau jaučiame.
Žmonija vystosi dviem kryptimis. Vieną iš jų pateikia mūsų pasaulio elitas, kurie mato, kas vyksta, ir bando viską dar labiau valdyti. Jie nesupranta, ką daryti su pinigais, nes vyksta jų perprodukcija. Ir svarbiausia – jie siekia ne kariniais metodais pamažu sumažinti planetos gyventojų skaičių.
Tai žmonija gali atlikti, jokių kitų sprendimų neturi. Pasaulis apskritai nežino, kas su juo vyksta.
O kabalos mokslas teigia, kad mes iš tiesų kylame, pereiname į kitą pakopą, kai turi pasikeisti mūsų požiūris į pasaulį ir vieni į kitus. Turi pasikeisti mūsų suvokimas!
Šiandien žvelgdamas į jaunus žmones nesupranti, kuo jie užsiima, o jie nesupranta tavęs, ir jūs gyvenate tarsi dviejose plokštumose: jie turi savo interesus, o jūs savo. Tai galima būtų pavadinti įprasta tėvų ir vaikų krize.
Bet remdamasis kabalos mokslu galiu pasakyti, kad tai iš tikrųjų nėra krizė, o naujos kartos kilimas į kitą matavimą. Ir jie to pasieks. Jų sąmonė visiškai pasikeis. Jie nekreips dėmesio į jokias materialias problemas – jų ir nebus.
Visa šiuolaikinė robotų technika ir visi mokslo pasiekimai atves prie to, kad mums nereikės apie nieką galvoti, išskyrus, kaip sukurti tinkamą visuomenę, antraip būsime sunaikinti.
Turime labai tiksliai išryškinti problemą: arba tampame viena, vieninga tarpusavio ryšių sistema arba čia mūsų laukia galas.
Klausimas. Žmonės supras esą kalėjime?
Atsakymas. Tai ne kalėjimas, o labai paprastas išėjimas į Visatą. Kaip, tarkime, gresiantis pasaulinis potvynis, prieš kurį turime kažko imtis, kitaip paskęsime.
Tas pats ir čia – ateina nauja sistema, visiškai nauja paradigma, naujas egzistavimo lygmuo ir turime jį atitikti. Kas neatitiks, išeis. Iš žmonijos gali likti pora tūkstančių žmonių – ir jie pasieks naują egzistavimo lygį ir, kaip po pasaulinio tvano, išeis į „naująją Žemę“. Karta atsinaujins.
Šis etapas prasideda mūsų dienomis ir tikiuosi, kad baigsis per artimiausius kelis dešimtmečius. Tada žmonija supras, kad vyksta.
Kabala siūlo praeiti šį laikotarpį greitai, lengvai, suprantant, mažiau kenčiant, kokybiškai. Ji ne šiaip duoda mums piliulę, kad pasaldintų neišvengiamą laikotarpį pereinant į kitą vieningos žmonijos būseną, ji siūlo įsisąmoninti ir atlikti tai patiems. Tada pasieksime naują kokybės lygmenį savarankiškai ir tai bus ne vien visiškai kitas pojūtis, bet ir rezultatas.

Iš 2016 m. liepos 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujajai kartai – naujoviškas darbas

Nauja streso rūšis – nuobodulys darbe

Žvilgsnis į augančią kartą, I dalis

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.