Prašykite Kūrėjo!

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

Klausimas. Ką praktiškai reiškia, kad su draugu ar mokytoju elgiuosi kaip su Kūrėju? Besąlygiškai pateisinu juos taip, kaip nesuprantamą Kūrėją?
Atsakymas. Tai, ką sako ir ko moko mokytojas, mokinys turi pamėginti įimti į save ir pagal tai elgtis su draugais, kad galiausiai būtų sukurtas ryšys, kur atsiskleis Kūrėjas . Tai priklauso nuo mūsų tarpusavio ryšio pobūdžio.
Juk norint pasiekti pirmosios dvasinės savybės tarp mūsų (nėfėš lygmuo – mažiausia šviesa) ir ten atskleisti Kūrėją reikia ištirpti drauguose, tapti embrionu (ubar) it sėklos lašas motinos įsčiose. Ir taip kiekvienas kitų atžvilgiu. Tuomet ši grupė (dešimtukas) sukurs būtiną sąlygą.
Tačiau patys jie to atlikti negali, ir jie neturi to siekti! Tai lygiai tas pat kas norėti skraidyti neturint sparnų. Visas darbas grįstas ne tuo. Problema ta, kad žmonės patys to siekia, fiziškai.
Nereikia taip daryti! Nereikia spausti vieniems kitų, mėginti reikalauti fizinių veiksmų: daugiau apsikabinsime, daugiau skaitysime, daugiau… Ne.
Reikia daugiau prašyti Kūrėjo, kad jis mums tai atliktų, juk visi kiti mūsų prašymai ir lūkesčiai tėra egoistiniai. Kai kreipiatės į Kūrėją, altruistinis kintamasis iškart noromis nenoromis ima veikti.

Iš 2016 m. rugpjūčio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Suteikti malonumą kitiems

Sąlygos dvasinaim pasauliui pasiekti

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.