Vieninga gamtos evoliucijos jėga, 1 dalis

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Klausimas. Kokia ta jėga, kuri verčia vystytis pasaulį – visą gamtą ir žmogų?
Atsakymas. Mes egzistuojame jėgos lauke, vadinamame „gamta“, kuriame yra daugybė įvairių jėgų.
Mes skirstome šią jėgą į lygius: negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir žmogaus arba pagal mokslinį požiūrį: į fiziką, chemiją, biologiją ir t.t. Mes apibrėžiame ją pagal savo vystymosi ašį, kaip priežasties ir pasekmės ryšius.
Šiame lauke yra tokių sričių, kurios mums nežinomos ir neaiškios. Visa gamta – tai vieninga jėga. Kuo geriau suvokiame tikrovę ir kuo giliau tiriame gamtą, tuo labiau įsitikiname, kad tai – viena jėga.
Mūsų suvokimas tampa vis integralesnis, globalesnis ir mes jau suprantame, kad nėra atskirai fizikos, chemijos, biologijos, ekologijos, o visa atspindi vieną formą. Tik dėl mūsų suvokimo ribotumo jaučiame vieną tikrovę kaip atskirus fragmentus. Mes tiesiog negalime pamatyti visos visatos kaip vieno paveikslo, vienos jėgos.
Bet palaipsniui pagal savo išsivystymo lygį pradedame suprasti, kad tai iš tikrųjų vienas paveikslas, viena jėga, kurioje esame. Ir ši jėga mus vysto ir suteikia galimybę ją suvokti. Jėga, vadinama „gamta“, tarsi pati nori, kad mes ją pažintume.
Žmogus tyrinėja gamtą, naudodamasis savo savybėmis, gautomis nuo gimimo, todėl jį, žinoma, riboja laikas, judėjimas, erdvė ir savas suvokimas. Jis negali išvalyti savo smegenų ir perprogramuoti jų iš naujo. Juk žmonija – tai rezultatas ilgo evoliucijos vystymosi, ją milijardus metų formavo įvairiausi poveikiai ir jėgos.
Žmogus – tai gamtos vystymosi rezultatas, todėl kyla klausimas, ar jis gali, būdamas neatsiejama integralios gamtos dalimi, ją tyrinėti ? Juk dėl to būtina pakilti aukščiau gamtos.
Tik įvykus pastarojo meto mokslo proveržiams, pradedame suprasti, kad laikas ir vieta reliatyvūs, o vietoje masės gali būti energija. Bet energija – tai kažkas, kas greitai išnyksta, vadinasi, ir masė gali išnykti.
Išeina, kad begalinės tonos materijos, kurią matome Visatoje, yra ne masė, o energija, t. y. kažkas perregimo ir išnykstančio. Iš esmės, mūsų Visata tuščia!
Be to, priežastis ir pasekmė gali pasikeisti vietomis, ir tai, kas mums rodėsi kaip priežastis, pasirodys kaip pasekmė, arba priešingai. Galbūt įvykis, kuris turi atsitikti, sukelia savo priežastį, o ne priežastis sukelia įvykius.
Kvantinėje fizikoje žinomi reiškiniai, kai dalelės, nutolusios viena nuo kitos kosminiu atstumu, yra susijusios viena su kita. Ir jei viena dalelė atlieka apsisukimą, tai už milijardų kilometrų nuo jos kita dalelė atlieka tą patį. Ir nėra taip, kad viena dalelė kartoja kitos veiksmus, – jos abi tarsi sukibusios kaip viena.
Nė viena iš jų nėra priežastis ir pasekmė, o visos sukuria vieną visumą ir tokia forma, kurios nesugebame suvokti savo protu, nes jis nepaprastai ribotas.
Taigi, išeina, kad visi mūsų gamtos tyrimai – labai riboti.
Klausimas. Turime pripažinti, kad mes daug ko nežinome?
Atsakymas. Mes beveik nieko nežinome! Juk mūsų matematikos ir fizikos suvokimas – tai irgi mūsų struktūros pasekmė. O jei būtume kitaip sukurti, turėtume kitą matematiką ir „1+1“ nebūtų lygus „2“.
Juk tai tik prielaida, kad 1+1= 2. Jei pakeistume savo suvokimo organus, tai pamatytume kitą tikrovę. Visa mus supanti gamta atrodytų visiškai kitaip.
Bet jėgą, kuri vysto gamtą, galima laikyti absoliutu, esančiu ne mumyse. Ši jėga kuria gamtą ir mus pačius tokia forma, kuri kažkiek leidžia mums ištirti dalį gamtos. O jei iš tikrųjų norime ištyrinėti gamtą, tai turime pakilti į šios jėgos lygmenį, o tam turime įgyti naujų savybių.
Tęsime….

Iš 2017 m. birželio 27 d. 972-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta – tai vienybė

Gamta neišmokys blogo

Kaip suvokiame gamtą?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.