Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманNėra abejonių, kad koronavirusą sugebėsime įveikti tik tada, kai galvosime apie visą pasaulį, apimtą epidemijos. Virusas rodo, kad gyvename Mesijo eroje, „paskutiniojoje kartoje“, būsenoje, apimančioje visą pasaulį.
Virusas atsirado ne tam, kad sunaikintų mus visus, o tik tam, kad šiek tiek sukrėstų, kad suvoktume, jog susiduriame su visaapimančia gamta, kuri vieningu frontu mums priešinasi, nes ketinome sunaikinti gamtą nuo žemiausio, materialaus, iki aukščiausio, dvasinio, lygmens.
Materialiame lygmenyje mes patys jau suprantame, kad savo egoizmu negailestingai naikiname negyvąjį pasaulį, augalus, gyvūnus ir žmones. Mūsų pasaulį valdo „Faraonas“, ir jau atėjo „septyneri bado metai“, nes šiame pasaulyje neturime kuo prisipildyti. Neįmanoma toliau gyventi pasaulyje, kuriame jau atvirai viešpatauja egoizmas. Arba mes pakilsime virš šio pasaulio, arba sulauksime labai didelių smūgių.
Bet turime žinoti, kaip patekti į Aukštesnįjį pasaulį. Privalome savo grupę paversti „Moze“, tai yra jėga, ištraukiančia visą žmoniją iš egoistinio pasaulio ir perkeliančia per Raudonąją jūrą (vert. past.: hebr. yam suf – baigtinė jūra). Šiame egoistiniame pasaulyje nebeįmanoma toliau egzistuoti.
Pažiūrėkite, kaip negyvoji gamta, augalija ir gyvūnija atkakliai laukia, kad paliksime šį pasaulį ir pakilsime į aukštesnį dvasinį lygį. Kaip džiaugsis gyvūnai, žuvys, augalai, jei visi pakilsime. Tuomet visa gamta Žemėje ir apskritai visoje Visatoje nusiramins ir įgis pusiausvyrą. Visi bus patenkinti ir ramūs, jei žmogaus egoizmas nustos kištis ir viską traiškyti po savimi.
Nebeturime kur eiti. Nejaugi norime, karantinui pasibaigus, grįžti į buvusį gyvenimą, toliau niokoti gamtą ir laukti branduolinio karo? Objektyviai įvertinkime savo priešvirusinę būseną, koks nenormalus ir nelogiškas buvo šis gyvenimas.
Būtina tam tikru mastu supanašėti su visa gamta, nes žmogus yra aukščiausiame visų būtybių lygmenyje. Turime susitelkti ir pajausti atsakomybę už visą pasaulį.
„Paskutinioji karta“ yra ta, kuri privalo įgyvendinti kūrimo programą, o koronavirusas pasauliniu mastu parodo, kaip vėluojame ją įgyvendinti. Taip išbalansuojame kūriniją ir išlaisviname visus šiuos virusus.
Nors dar draudžiama išeiti ir susiburti, tačiau virš to reikia sukurti vidinį ryšį, teisingus žmonių tarpusavio santykius. Tai reiškia, kad egoizmas, esantis tarp mūsų, išnyks, mes jį įveiksime. Ir tokiu būdu sunaikinsime koronavirusą. Jei mintyse su kitais elgiuosi gerai, geranoriškai, tada joks kenkėjas negali įsisprausti tarp mūsų.
Koronavirusas yra ženklas, kad einame ne šviesos, o kančios keliu, natūralia raidos eiga (beito), nes jis veikia mus priverstine forma. Šviesos arba pagreitinto laiko (achišėna) kelias visada būna geras ir malonus.
Jeigu jau siektume gerų tarpusavio santykių, tada mums paaiškėtų, kad galime sukurti vidaus ryšių sistemas ir perkelti ten tokius verslus, kurie dabar nereikalingi ir tik teršia gamtą. Mes perkeltume juos į vidinį lygmenį, kur jungiamės, kalbamės, jaučiame vienas kitą.
Matau, kad dabar žmonės svajoja atidaryti madingas parduotuves, restoranus, kavines, kirpyklas, grožio salonus, nes iki šiol tik taip jie kūrė ryšį vienas su kitu, bet gamta mus įpareigoja ieškoti naujų vienijimosi formų.
#263753

Iš 2020 m. balandžio 25 d. pamokos tema „Tikėjimas virš žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur mus veda koronavirusas?

Gamtos kantrybei yra ribos

Kelio atgal nėra

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>