Klausimas: Viena vertus, sakoma, kad nėra ryšio tarp sielos ir materialaus kūno, kad tai – du paraleliniai pasauliai. Kita vertus, teigiama, kad nėra „šio“ pasaulio ir „to“ pasaulio, kad viskas viena, o dabartinė mūsų realybė – tai pati žemiausia dvasinio pasaulio dalis, kol kas patiriama mūsų pojūčiais. Ar tai reiškia, kad ir materialus kūnas – taip pat siela/dvasia?
Atsakymas: Žinoma, šis pasaulis – tai, ką jaučiame pačiame mažiausiame iš mūsų norų. Likusieji mūsų norai nuo mūsų paslėpti. Jie atsiskleidžia žmogui artėjant dvasingumo link. Ir tai, kas juose atsiveria, vadinasi „Aukštesniuoju pasauliu“. Visi norai pasilieka – todėl kabalistas nenustoja jautęs mūsų pasaulio, o tik papildomai pradeda jausti dar vieną – Aukštesnįjį pasaulį. O visų ištaisymų pabaigoje visi pasauliai susideda į vieną – begalybės pasaulį.

Klausimas: Klausydamas pamokų, aš suvokiu, kad Aukštesnįjį pasaulį domina tik mūsų reakcija į visa, kas su mumis vyksta, ką, beje, jis pats mums ir siunčia. Ar tai teisingas suvokimas?
Atsakymas: Tikra tiesa – teisingai reaguoti į Kūrėjo poveikį – tai ir yra mokymasis, Kūrėjo pažinimo procesas ir panašumo į Jį pasiekimas.