Klausimas: Kada paprastas studijuojančio kabalos mokslą žmogaus informacijos „sugėrimas“: skaitymas, klausymas, žiūrėjimas, pasikeičia į kitokį pasaulio suvokimą?
Atsakymas: Kai jis tampa nors minimaliai panašus į atidavimo savybę, apie kurią kalbama tekste.

Klausimas: Ar studijuojant medžiagą anksčiau išvardytais būdais reikia stengtis susilieti su kabalisto mąstymo būdu, ar mėginti rasti ryšius pačioje medžiagoje?
Atsakymas: Būtent stengtis susilieti su autoriumi, su jo ketinimu.

Klausimas: Ar „sudužimą“ įmanoma atskleisti tik grupėje, ar ir su man artimais žmonėmis, sakykime, vyru?
Atsakymas: Tik tada, kai stengiamės suvienyti mūsų veržimąsi Kūrėjo link, suartindami tarpusavyje savo siekius.

Klausimas: Kartais aš sutinku žmones, kurie man atrodo dvasiškai labai artimi: paprasčiau įsijungti į jų troškimus ir t.t. Ar tai yra egoistinis savybių panašumas? Ar sielų persikūnijimų dėsningumas?
Atsakymas: Tai vienas ir tas pats.