Antuanas de Sent Egziuperi „Mažasis princas“:
– Ir ką tu darai su tais penkiais šimtais milijonų žvaigždžių? – Mažasis princas paklausė turtuolio.
– Nieko. Aš jas turiu, – atsakė turtuolis.
– O kas tau iš to, kad turi žvaigždes?
– O tas, kad esu turtingas.
– O kas iš to, kad esi turtingas?
– O tas, kad galiu nupirkti kitų žvaigždžių, jeigu jų kas nors randa.
– Kaip galima turėti žvaigždes? …Ką tu su jomis darai?
– Aš jas valdau. Aš jas skaičiuoju ir perskaičiuoju. Tai sunkus darbas. Bet aš  – rimtas žmogus.
Mažasis princas dar nebuvo patenkintas.
– Jei aš turiu šaliką, galiu jį užsirišti ant kaklo ir su juo vaikščioti. Jei turiu gėlę, galiu ją nuskinti ir nusinešti. O tu juk negali nusinešti žvaigždžių!
– Ne, bet aš galiu jas padėti į banką.
– Ką tai reiškia?
– Tai reiškia, kad  užrašau ant popierėlio savo žvaigždžių skaičių. O paskui įdedu tą popierėlį į stalčių ir užrakinu…
– Suaugę žmonės tikrai kažkokie ypatingi, –  tarė sau Mažasis princas, keliaudamas toliau.