Klausimas: Gali būti, kad kabalos kelias yra paprastesnis nei jogos kelias, kadangi egoizmą ištaiso Šviesa, o ne ilgalaikis savęs pratinimas prie apribojimų, iki visiško egoizmo išnykimo?
Atsakymas: Visos dvasinės ir psichologinės praktikos (rytų, vakarų, „universaliosios“) tvirtina vieną ir tą patį – mes naikinam pasaulį ir save neapykanta, agresija, beribiu mūsų laikų egoizmu. Diagnozė teisinga ir ją nustato daug kas pasaulyje – pradedant ekonomistais ir baigiant namų šeimininkėmis. Tiesa, visi skirtingai suvokia, kas gi tas „egoizmas“.
Bet niekas, nė viena metodika, neduoda paties svarbiausio – priemonių išsivaduoti iš egoizmo. Galima, žinoma, keleriems metams pasodinus lotoso poza kelias dešimtis ar net šimtus žmonių išvaduoti juos nuo neapykantos ir agresijos (sykiu ir nuo visų žemiškųjų norų bei siekių). Bet ką tai duos pasaulio mastu? Dar kelis šimtus žmonių galima apmokyti kantrybės ir meditacijos uždaruose Tibeto vienuolynuose. Kiek meilės lašų iš viso to gaus pasaulis?
Kabalos mokslas tūkstantmečius kūrė sistemą, metodiką, kaip pakeisti egoistinę žmogaus prigimtį, be skausmo jį ištaisyti – visos žmonijos mastu. Metodika pagrįsta panaudojimu jėgos, kuri sukūrė egoizmą ir todėl tik ji viena gali jį ištaisyti. Kitos priemonės ištaisyti egoizmą nėra. Kitos metodikos dangsto jį, pagražina, bet po to jis vėl pasireiškia. Be to, šiuolaikinis egoizmas – toks dominuojantis ir rafinuotas, kad bet kokia asketizmo rūšis ne ištaiso žmogaus egoizmą, o sukelia jo puikybę, įveikus savo norus, kuri galingai maitina mūsų ego, užuot jį ištaisiusi.