Mūsų laikais pasaulis ima kilti iš apačios į viršų. Pirmas šio kilimo požymis – mūsų tarpusavio ryšių atsiskleidimas per globalizaciją ir integraciją. Su kiekviena diena šie ryšiai pasireikš vis aiškiau ir ryškiau, juk šis procesas nepriklauso nuo mūsų norų.
Tarsi stovėtume ant eskalatoriaus, kuris kelia mus pasaulių pakopomis, ir kaskart mums atsiveria vis kitoks vaizdas. Šie laiptai juda atitinkamu greičiu, kas vadinama „savo laiku“. Ir nors mums atrodo, kad pokyčiai pasaulyje vyksta svaiginančiu greičiu, bet tai tik pradžia.
Juk iki šios dienos pasaulis nekilo, jis tik vystėsi egoizmo lygmenyje šiam augant iš kartos į kartą. Dabar mums atskleidžiama, kad egoizmas vis labiau mus jungia, – mes jau matome egoistinių ryšių tarp visų pasaulio žmonių sistemą, kurią teks ištaisyti. Aiškėja, kad mes nepajėgūs būti susijungę – tokia tiesa apie mus. Taip žmonėms pasireiškia dvasinis pasaulis.
Privalome suprasti, kad šis dabar pasireiškiantis dvasinis pasaulis, kuriame visi esame susiję, kasdien tampa vis ryškesnis ir vis grėsmingesnis, kadangi mes jo neatitinkam. Taip gyvensime, kol didėjant neatitikimui, spaudžiami didžiulių kančių pagaliau nesutiksime pasikeisti, kad jį atitiktume. Kabalistai pasistengė papasakoti mums apie šiuos procesus, kad pamatytume „laiptus“, kuriais kaip eskalatoriumi dabar kylame į kitą lygmenį, į Aukštesnįjį pasaulį. Pasirinkimo nėra – mes jau stovime ant šių laiptų.