Klausimas: Ką jaučia žmogus, kuris yra laisvas?
Atsakymas: Žmogaus laisvė – saugoti pusiausvyrą su visa kūrinija, išlaikyti ją balansuojant „ant vienos kojos“. Vienoje svarstyklių pusėje, dešinėje lėkštėje, – Kūrėjo valdžia, atidavimo savybė, kitoje svarstyklių pusėje, kairėje lėkštėje, – Kūrėjo valdžia, gavimo savybė: Jo geroji ir išvirkščioji pusės, šventosios ir nelabosios jėgos. Ir jeigu žmogus pajėgia tarp jų išsilaikyti, – jis turi valios laisvę įtakojant abiem jėgoms, Kūrėjui, – ir gali išreikšti savo valią.
Klausimas: Kaip galima išsilaikyti ant šio adatos smaigalio?
Atsakymas: Reikia tiesiog prilipti prie Kūrėjo – visomis jėgomis prisitraukti Jį arba prisispausti prie Jo, kaip kūdikis prisispaudžia prie motinos. Jam patinka jaustis jos saugomam, iš čia jis drąsiai žvelgia į visą pasaulį. Arba laikomas ant rankų rodo pirštu, kur jį nešti, – taip išreikšdamas savo valią!
Tai yra teisinga forma, leidžianti kūdikiui vystytis. Jis žino, kad su motina yra saugus, kad gali naudotis visomis jos jėgomis bei galimybėmis ir gali šokdinti ją, kaip tik nori. Taip mes ir turime teisingai dirbti su Kūrėju!
Klausimas: Tai aprašo Egipto bausmės?
Atsakymas: Taip Kūrėjas žmogų moko, kaip kovoti su savo prigimtimi, kartu ją sukietindamas ir apie tai žmogų perspėdamas. Jis rodo pavyzdžius, kaip galima kovoti su egoizmu.
Tai Kūrėjas sako: „Eime pas Faraoną! Žiūrėk, ką reikia daryti. Tu imi Mane už rankos ir laikaisi Manęs. Aš taip pat tave laikysiu, bet tu turi išmokti, kaip už Manęs kabintis, kad atsilaikytum prieš šią pabaisą, kuri atsiskleidžia tavyje per 10 jos svarbiausių nelabųjų jėgų. Iš tavęs reikalaujama tik būti ant mano rankų ir norėti, kad ši pabaisa pasiduotų. Tačiau Aš ją tramdysiu tik tavo nurodymu, tik jeigu tu priglusi prie Manęs.“
Ir jeigu žmogus atlieka tokį darbą, tai reiškia, kad jis turi valios laisvę, juk šioje padėtyje jis turi visas tam būtinas sąlygas.